Pastaruoju metu netylant aštrioms diskusijoms apie benzino kainas, kurios jau peršoko 5 Lt/1 l ribą, prekybą dyzelinu, neatitinkančiu jokių standartų, ieškojome to, kuris galėtų atsakyti, kas vyksta iš tikrųjų. Lukas Vosylius, dirbęs LR Seime, turintis ilgametę darbo patirtį asocijuotose struktūrose šiuo metu jau antrus metus vadovauja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai (LNPPĮA), todėl gerai žino visas pastarųjų savaičių aktualiausių įvykių priežastis.
Kaip prasidėjo biodegalų dyzeliniame kure nesusipratimas ir kaip vertinate susidariusią situaciją?
Energetikos ministras rengėsi pasirašyti Prekybos naftos produktais taisykles, kurios nustato, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. į dyzeliną leidžiama įmaišyti 6,25 proc. (leistina paklaida gali būti +-0.5 proc.)biodegalų, ką mes buvome sutarę anksčiau, bet ministerijos teisininkų nuomone, Ministro pasirašytos Taisyklės prieštarautų LR Seimo Įstatymui, kuriame reglamentuojama, kad biopriedų dyzeline turi būti ne mažiau kaip 7 proc. Mano asmenine nuomone, Seimas prisidengia ES reikalavimais iki 2020 m. sunaudoti 20 proc. atsinaujinančių išteklių, pataikavo biodegalų gamintojams, kurie darė didelį spaudimą, įtakojo tam tikras Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas.
Ministerija savo klaidą pripažino, kyla klausimas, kas inicijuos įstatymo pakeitimus: ar ministerija, ar mūsų asociacija. Šiandien Lietuvoje jau prekiaujama dyzelinu, kuris neturi galiojančio kuro standarto nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje. Šiandien kuro tiekėjai nežino, kuo prekiauja ir kokia parduodamo kuro kokybė ar įtaka dyzelinu varomų automobilių varikliui.
Pradėjus Lietuvoje prekiauti standarto neatitinkančiu dyzelinu sujudo vairuotojai, baimindamiesi, kad toks kuras yra nekokybiškas ir gali skatinti jų transporto gedimus. Kaip mažiausiai 7 proc. biodegalų dyzeline gali įtakoti sunkiojo transporto priemones?
Kaip žinome, šiandien Lietuvos ir ES standartas dyzeline numato iki 7 proc. biodegalų, o automobiliai gaminami pagal galiojančius kuro standartus. Sunkiajam transportui biodegalai sukelia dar didesnę riziką. Nemažai įmonių, kurios įsigiję naują garantinį transportą, kurą pilasi Lietuvoje iš mūsų kuro tiekėjų. Jų automobilių dokumentacijoje yra nurodytas, reikalavimas, kad biodegalų kiekis degaluose negali viršyti 7 proc. Yra pavyzdžių, kai žemės ūkio transporto variklių filtrai užsikišo nuo dyzelino, kuriame buvo 5 proc. biodegalų, todėl sunku prognozuoti, kas gali nutikti sunkiajam transportui nuo 7 proc. Įmonės sunerimę dėl savo automobilių ir tenka išgirsti nuomonių, kad jau geriau naudos rusišką arba baltarusišką kurą.
Ar, Jūsų žiniomis, Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ bandė kaip nors spręsti šį klausimą?
Aš pats neseniai buvau susitikęs su asociacijos prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi aptarti šį vežėjams aktualų klausimą. „Linava“ planavo kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama, kad Lietuvoje visai būtų atšauktas biodegalų maišymas. Jei jau buvo tokie planai, manau, Lietuvos vežėjai nėra ,,sužavėti" šiuo Įstatymu ir gali būti, kad dėl to patyrė nemažai nuostolių.
Ar realu, kad Lietuvoje visai būtų atsisakyta degalų maišymo?
Manau, tai nerealu. Daugiausiai, ką mes galime padaryti, tai nebent sumažinti biodegalų kiekį iki 7 proc., kad atitiktų šiuo metu galiojantį standartą.
Koks biodegalų procentas degaluose maišomas kitose šalyse?
Estai pasielgė labai protingai saugodami savo vartotojus, siekdami sumažinti kuro kainas iki šios dienos nemaišo jokių biodegalų. Latviai maišo, tačiau žymiai mažesnį, t.y. 5 proc. kiekį, Lenkijoje taip pat maišoma 5 proc. biodegalų, nors galioja standartas iki 7 proc. Tokio biodegalų maišymo virš 7 proc. neturi nė viena šalis išskyrus Lietuvą. Vokietijoje dyzelinas su 7 proc. biodegalais parduodamas kaip specialus produktas. Jis yra pažymėtas, turi atskirą kuro išdavimo žarną ant kurios pažymėta 7 proc. Taip vairuotojui sudaroma galimybė šį kurą piltis savo rizika.
Kita situacija šiomis dienomis kelianti įtampą – kuro kainos. Kas ir ką šiuo metu gali padaryti, kad kuro kainos Lietuvoje pasikeistų?
Kuro kainos – kaip amerikietiški kalneliai, kurių prognozuoti neįmanoma, tačiau kainos kyla įtakojamos pasaulinių rinkų. Kuro kainą sudaro valstybės mokestinė sistema ir pasaulinės naftos ir naftos produktų kainos. Šiuo metu aktyviai kylantys protestų iniciatoriai, pirmiausiai, turėtų pasidomėti, nuo ko priklauso kuro kainos. Pasaulinių tendencijų mes nepakeisime, tačiau mokestinę sistemą peržiūrėti galima. Jei dyzelinui buvo grąžintas akcizo minimumas ir tapome konkurencingi, tai benzino atveju, trejus metus taikome 21 proc. didesnį akcizą negu galėtume. Vartotojai permoka, o biudžetas nesurenka pakankamai pajamų. Taip kad, ne visada mokesčių padidinimas duoda laukiamą rezultatą. Degalinių marža nuo benzino kainos sudaro tik 4 procentus. Reikia bandyti įtikinti Finansų ministeriją – peržiūrėti šiuo metu taikomą benzino akcizo tarifą – kodėl mūsų akcizo mokestis 21 procentu didesnis, nei galėtų būti?
Ar šiais metais gali taip atsitikti, kad dyzelino kaina viršys benzino kainą?
Šiandien vietoj galimo 1.24 Lt/1 l. akcizo tarifą taikome 1.5 Lt/1l. Atėmę 26 ct. nuo dabartinės kainos, kai kuriais atvejais dyzelino kaina viršytų benzino kainą.
Kaip tik šiuo metu Latvijos Parlamentas siūlo sumažinti benzino akcizo tarifą iki minimumo. Jei akcizo tarifas būtų sumažintas Latvijoje, kaip tai įtakotų Lietuvą?
Tai reiškia, kad vėl turėsime įtemptą situaciją. Mes visada prašome, už akcizų dydžių nustatymą atsakingos LR finansų ministerijos, kad akcizai būtų įvedami maždaug tokio dydžio, kokie yra Lenkijoje ir Latvijoje, kad nebūtų kuro bakai vežami pirmyn atgal. Jei akcizai būtų vienodi, kuro kainos taip pat būtų vienodos, tačiau, jei Latvija priims akcizo minimumą, visi puls važiuoti kurą piltis į Latviją, kaip dyzelino atveju verslas buvo persikėlęs į Lenkiją.
Agnė Rutkauskaitė / CargoNEWS
