Praūžus gamtos stichijai trečia pagal dydį pasaulyje Japonijos ekonomika yra paralyžiuota. Tekančios Saulės šalyje katastrofiškai sumažėjo naftos poreikis. Tarptautinės rinkos į tai reagavo iškart – jau penkta diena atsiradus jos pertekliui nafta pinga.
Atrodytų, akimirksniu turėjo sumažėti ir naftos produktų kainos Lietuvos degalinėse. Tačiau taip neatsitiko – pas mus benzinas ir dyzelinas keturias dienas po katastrofos Japonijoje išvis nepigo, šioks toks degalų kainų nuosmukis buvo pastebėtas tik trečiadienį. Prekybininkai dėl tokios padėties apkaltino „Platts“ indeksą.
Atpirkimo ožys – indeksas
Vartotojai jau seniai pastebėjo, kad vos nors mažiausiai pašoka naftos kaina degalų rinkoje, beveik akimirksniu paskui ją šauna ir degalų tarifai mūsų degalinių tinkluose. Tačiau atvirkščio proceso nėra. Pavyzdžiui, nuo kovo 11 dienos iki užvakar „Brent“ rūšies žalios naftos kaina Londono biržoje buvo atpigusi net 7,6 proc., tačiau per tą patį laiką Lietuvos degalinėse kuras atpigo vos keliomis dešimtosiomis procento. Tarkim, per šešias dienas brangiausia Lietuvoje parduodamo A95 benzino litro kaina buvo 4,68 lito, o užvakar – 4,67 lito.
Tiesa, vakar šis kuras brangiausiai jau buvo parduodamas po 4,60 lito už litrą (Lt/l). Bet tai vis tiek tebuvo 1,7 proc. pigiau nei kovo 11–ąją.
Įdomiausia, kad šįkart didmenininkė naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ reagavo į pokyčius tarptautinėse rinkose operatyviau. Ir nors per keturias dienas nuo kovo 11–osios, sakykim, didmeninė benzino A95 kaina teatpigo 2,6 proc., degalinės nesugebėjo pasiekti net tokio pigimo rezultato.
Todėl vakar populiariausio A95 markės benzino kaina Lietuvos degalinėse svyravo nuo 4,52 iki 4,60 Lt/l. Mažai pasikeitė ir dyzelino kaina. Kovo 10 dieną Lietuvos degalinėse jis kainavo 4,31–4,39 Lt/l, o vakar – 4,29–4,35 Lt/l.
Degalinių tinklų atstovai dėstė, kad į naftos kainų pokyčius buvo reaguota lėčiau, nes degalinės turėjo prisipirkusios brangesnių degalų. Dar painiau tinklų kainodarą aiškino jų interesams atstovaujantis Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
„Nafta išties atpigo. Tačiau didmenininkai, taip pat ir „Orlen Lietuva“, savo kainas nustato ne atsižvelgdami į naftos kainų svyravimus, o į tarptautinį „Platts“ indeksą. O jis pastarosiomis dienomis tik didėjo. Gerai dar, kad „Orlen Lietuva“ sumažino benzino kainas. O štai dyzelino nemažino, netgi kėlė, todėl kai kuriose degalinėse šio kuro kaina irgi yra pakilusi“, – dėstė „Respublikos“ pašnekovas.
Netiki prekybininkų išvedžiojimais
Tačiau Lietuvos vartotojams prekybininkų degalais išvedžiojimai įspūdžio nedaro. Pavyzdžiui, šiaulietis įmonės vadovas 44–erių Artūras Judys mano, kad degalinės pirmiausia žiūri savo interesų. O visokie indeksai ar kalbos apie atsargai prisipirktą brangesnį kurą tėra figos lapelis nežabotam degalinių pelnymuisi automobilininkų sąskaita pridengti.
„Didžiausią įtaką, manau, šioje situacijoje daro verslo interesai, – įsitikinęs A.Judys. – Be to, yra kažkoks monopolis, kuris ir nustato galutines kainas. Manau, kad teisybės šitoje srityje daug nėra“.
A.Judys nepuoselėja vilčių artimiausiu metu degalinėse kurą piltis pigiau – net ir tuo atveju, jei nafta ir toliau pigs.
„Neįžvelgiu čia kokių nors priežasčių, kurios priverstų degalinių atstovus atpiginti benziną – visi visada stengiasi uždirbti kiek įmanoma daugiau, – samprotauja šiaulietis. – Mano manymu, vairuotojų interesai šioje situacijoje nėra lemiami. Dėl pingančios naftos bei krintančios didmeninės benzino kainos mažinti benzino kainas degalinėse priežastis lyg ir būtų pakankama, tačiau neįpareigojanti. Aš, kaip vairuotojas, žinoma, norėčiau pirkti kurą pigiau, bet didelės tikimybės, kad taip ir bus, neįžvelgiu“.
Gelbsti „žalieji“ degalai
Vilkaviškio r. Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujančio Gedimino Adomavičiaus manymu, tai, kas vyksta su benzino kainomis, yra nekontroliuojamas plėšikavimas. „Naftos kainos krinta, tačiau kuro pardavėjai kainų nemažina, esą jie nusipirko benzino didesnėmis kainomis, todėl negali pigiau parduoti. O kas ten įrodys, kokiomis kainomis jie pirko. Praleis jie tą laiką, kol benzinas pigesnis pardavinėdami tą neva savo nupirktąjį brangiai, o paskui vėl ateis kokia krizė, kuria pasinaudojant vėl bus keliamos kainos“, – piktinosi G.Adomavičius.
Anot jo, valstybė savo žmonių negina, tik žiūri, kaip juos dar labiau prispausti. „Pasienio su Rusija gyventojai kuro kainas ne taip aštriai jaučia kaip didmiesčių. Pusė važinėja kontrabandiniu kuru. Jeigu valstybė pričiuptų kuro vežėjus iš Rusijos, pusė žmonių savo automobilius į garažus pastatytų“, – sakė ūkininkas.
Pats G.Adomavičius kontrabandinio benzino ir dyzelino neperka. Būdamas ūkininkas jis turi teisę pirkti vadinamuosius žaliuosius degalus. Ūkininkams netaikomas akcizo mokestis, todėl benziną ir dyzeliną jie perka kur kas pigiau. „Jeigu nebūtų šios nuolaidos, žemės ūkis sužlugtų“, – sakė ūkininkas. Pasak G.Adomavičiaus, brangsta ir „žalieji“ degalai. Per žiemą ūkininkams parduodamo kuro kaina išaugo maždaug 50 centų.
„Platts“ – įslaptintas dydis?
„Respublika“ apie paslaptingąjį indeksą „Platts“ naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ tinklalapyje rado tokią informaciją: „AB „Orlen Lietuva“ žalią naftą perka pasaulinėmis kainomis (jas savo tinklalapyje skelbia informacinė agentūra „Platts“), todėl naftos produktų, parduodamų Lietuvos bei kitose rinkose, kaina taip pat nustatoma remiantis pasaulinėmis kainomis. Tokiu pačiu būdu parduodamų naftos produktų kainas nustato daugelis Europos naftos produktų gamintojų. Agentūros informacija yra prieinama tik prenumeratoriams, kurių didžiąją dalį sudaro naftos perdirbimo gamyklos bei naftos produktų prekybos įmonės“.
Ką žmonės galvoja apie brangius degalus Lietuvoje?
Liudmila: Vienas žodis – baisu. Valstybė turi rūpintis, kad kuro kainos neviršytų sveiko proto ribų, kaip yra dabar. Kam tada reikalingos visos ministerijos ir ministrai. Kodėl estai ir latviai už degalus moka pigiau? Tai, kas vyksta dabar, yra pati didžiausia žmonių apgavystė ir pasipelnymas jų sąskaita.
Jonas: Degalų kainos Lietuvoje yra labai didelės. Jos specialiai padidintos siekiant pasipelnyti. Manau, kad jos ir toliau didės, nes šioje srityje aiškiai juntamas monopolininkų poveikis. Mes neturime jokių alternatyvų, kaip tik pirkti kurą jų nustatytomis kainomis. Ir nieko čia nepadarysi.
Andrius: Benzinas kainuoja labai brangiai. Visi nori tik pasipelnyti. Daug kas priklauso ir nuo degalinių. Vienose jų kaina didesnė, kitose yra kiek mažesnė. Manau, kad žmonių aimanos čia nieko nepadės.
Valdas: Pagal kuro kainas lietuviai yra vieni iš labiausiai skriaudžiamų visoje Europoje. Aukštas kainas palaiko karteliniai susitarimai. Nėra sveikos konkurencijos, kuri jas nors kiek galėtų sumažinti.
Parengta pagal Sido AKSOMAIČIO, Dalios BYČIENĖS, Dariaus ČIUŽAUSKO, Vidmanto UŽUSIENIO pranešimus
