Degalinių atstovai teigia, kad bendro alkoholio vartojimo šis draudimas nesumažins, mat degalinėse parduodami gėrimai sudaro tik apie 2 proc. viso alkoholio. „1,5 tūkst. žmonių dirba sąjungos narių degalinėse, automatizuoti degalines yra dideli pinigai. Sąjungos nariai svarsto apie atleidimą žmonių 25-30 proc.“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Anot jo, dalis įmonių svarsto ir apie veiklos nutraukimą. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė teigė, kad degalinių pajamos mažės, nes neparduodant alkoholio, nebus parduodami ir užkandžiai.
„Jeigu mes žiūrėsime tos parduotuvės mastu, tai tos pajamos degalinei yra pakankamai svarbios, nes lengvas alkoholis yra perkamas su lydinčiaisiais produktais - įvairiais užkandžiais“, - spaudos konferencijoje sakė D.Jokšienė.
Anot jos, užkandžiai sudaro 70 proc. degalinių parduotuvių pajamų, o alkoholio pardavimai, pasak K.Stasiukyno, - 15-20 proc. Jos nuomone, išskirti degalines iš kitų prekybos vietų yra nesąžininga: „Turi būti vienodos sąlygos visiems ūkio subjektams“.
D.Jokšienė tikino, kad draudimas nesumažins alkoholio vartojimo - šalia degalinių veikia prekybos centrai, parduotuvės, todėl alkoholį žmonės pirks jose. „Degalinėse yra parduodama 1,9 proc. alkoholio. Lengvo alkoholio 2,1 proc. ir stipraus alkoholio degalinių tinkle - tik 0,5 proc., todėl sakome, kad uždraudus degalinių parduotuvėse pardavinėti alkoholį, tikrai nepasieksime to tikslo, nes ta dalis yra pakankamai maža jau dabar“, - aiškino naftos produktų asociacijos prezidentė.
„Eurotelos“ spalio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų alkoholį perka prekybos centruose, o 0,7 proc. - degalinėse. Anot D.Jokšienės, tik 3 proc. apklaustųjų pakeistų įpročius dėl alkoholio draudimo, 94 proc. - ne.
