Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausos duomenimis, keturi iš penkių būsto pardavėjų skelbime nurodo didesnę būsto kainą nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, pardavėjai šiek tiek padidina kainą tikėdamiesi, kad potencialus pirkėjas derėsis, nors kas dešimtas lietuvis derybose dėl būsto kainos padarytų tik simbolinę - tūkstančio litų ar mažesnę - nuolaidą.
Tačiau didžioji dalis nekilnojamojo turto pardavėjų pasiruošę leisti nusiderėti ne tik simboliškai. Pirkėjui paprašius sumažinti kainą, kas ketvirtas būstą parduodantis lietuvis neprieštarautų „užsidirbti“ nuo 5 iki 10 tūkst. litų mažiau. Tiek pat pardavėjų kainą linkę sumažinti dar ženkliau - daugiau nei 10 tūkst. litų.
„Geras pardavėjas žino, jog pirkėjui smagu nusiderėti. Pokalbio metu net ir simboliškai sumažėjusi kaina pirkėją gali netikėtai pastūmėti sukirsti rankomis. Tačiau pradinė kaina visuomet yra didelė dilema - jei bus per didelė, dalis pirkėjų net neįvertins būsto kaip įperkamo, jei per maža - neliks vietos deryboms“, - sako Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Jo teigimu, nuo pradinės būsto kainos priklauso ne tik galutinė suma, bet ir būsto pardavinėjimo laikas. Apklausa parodė, kad daugiausia lietuvių - beveik pusė - savo nekilnojamąjį turtą tikėtųsi parduoti per du arba tris mėnesius. Mažiau nei ketvirtadalis ryžtųsi paplušėti ilgiau - daugiau nei pusmetį.
Apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai lietuvių pardavinėdami būstą nesinaudoja tarpininkų paslaugomis. Beveik pusė iš jų buto pardavimu rūpinasi patys, dėl nenoro tarpininkams mokėti tarpininkavimo mokesčio. 23 proc. apklaustųjų į tarpininkių nesikreipia todėl, kad jais nepasitiki. Vos kas penktas būsto pardavėjas mano, kad su tarpininkais butą parduotų greičiau ir brangiau.
Dažniausiai siekdami kuo greičiau parduoti savo nekilnojamąjį turtą lietuviai skelbimus talpina ir internetiniuose portaluose, ir laikraščiuose (44 proc. apklaustųjų).
