„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas, vertinantis gyventojų galimybes įsigyti butą savo mieste, rodo, kad 2012 metų pabaigoje būsto įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių ir per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį padvigubėjo. Nepaisant vis dar išliekančio gyventojų atsargumo skolinantis, žymiai lengviau įperkami būstai ir didėjanti jų pasiūla lėmė išaugusį nekilnojamo turto rinkos aktyvumą.
„Krintant butų kainoms ir žymiai mažėjant palūkanoms būsto įperkamumo indeksas Vilniuje paskutinį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu išaugo net 14,7 punkto – iki 127,8. Vilniečių atlyginimai buvo 27,8 proc. didesni nei pakankami 55 kvadratinių metrų butui sostinėse įpirkti“, - teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Tuo tarpu Taline šio indekso reikšmė paaugo 8,6 punkto iki 171,8, Rygoje kilo 5 punktais – iki 156,7. Tai reiškia, kad Talino gyventojų atlyginimai buvo 71,8 proc., o Rygos – 56,7 proc. didesni nei pakankami butui įsigyti.
Vilnius išsiskyrė aktyvia būsto rinka
Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, butų pardavimo sandorių skaičius Vilniuje didėjo sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių ir išaugo 11,5 procento. Nepaisant didėjusio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo, butų kainos per metus sumažėjo 4,7 proc., kai kitose dviejose sostinėse augo daugiau nei 5 procentais.
„Didžiausią poveikį mažėjančioms kainoms turėjo sparčiai augusi butų pasiūla. Baigtų statyti butų skaičius Vilniuje pernai pasiekė 1905 ir buvo 2,2 karto didesnis nei 2011 metais. Didėjančios pasiūlos galima tikėtis ir ateityje, kadangi leistų statyti butų skaičius Vilniuje paskutinįjį 2012 metų ketvirtį buvo didžiausias nuo 2008-ųjų pabaigos. Išaugęs būsto įperkamumas ir šiemet pradėsiantys augti realūs atlyginimai greičiausiai turės teigiamos įtakos ir paklausai, todėl šiemet tikimės stabilių nekilnojamo turto kainų“, – sako V. Šečkutė.
Pasak ekonomistės, paskutinįjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumą Vilniuje augino mažėjusios butų kainos ir net 32 baziniais punktais kritusios palūkanos. „Pirmą kartą nuo 2008-ųjų pabaigos būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse. Greičiausiai tai lėmė dėl didelio likvidumo rinkoje mažėjančios paskolų palūkanų maržos“, – teigė V. Šečkutė.
Dėl mažėjusių butų kainų Vilniuje taip pat daugiausiai sutrumpėjo taupymo pradiniam įnašui, kuomet kas mėnesį atidedama po 30 proc. atlyginimo, laikas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį jis buvo beveik dviem mėnesiais ir trimis savaitėmis trumpesnis nei prieš ketvirtį ir siekė du metus ir dešimt mėnesių. Nors Rygoje ir Taline taupymo pradiniam būsto įnašui laikas trumpėjo lėčiau nei Lietuvos sostinėje ir paskutinįjį ketvirtį mažėjo mėnesiu, jis vis dar išliko trumpesnis nei Vilniuje – siekiantieji įsigyti būstą Rygoje jam taupyti turi du metus ir pusantro mėnesio, Taline – du metus ir mėnesį. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį iš didžiausių Lietuvos miestų lengviausia įpirkti butą buvo kauniečiams, kadangi jų pajamos buvo net 2 kartus didesnės nei pakankamos butui įpirkti. Klaipėdiečių pajamos buvo 66,7 proc. didesnės už pakankamas. Sunkiausia įpirkti butus buvo Neringos gyventojams, nes jų pajamos buvo 47 proc. mažesnės nei reikėtų. Palangoje namų ūkių pajamos buvo 5,7 proc. mažesnės, o Druskininkuose – 21,1 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą savo mieste. Lengviausiai įperkami butai tradiciškai buvo vidutinio dydžio miestuose - Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kur gyventojų pajamos buvo atitinkamai 3,8, 2,9 ir 2,5 karto didesnės už reikiamas.
„Swedbank“ skaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis, kuris parodo kokią dalį būsto vertės sudaro metinės jo nuomos pajamos, didžiuosiuose miestuose išliko beveik nepakitęs, tačiau Kaune jis sumažėjo beveik procentiniu punktu, iki 6,4 procento. „Miestuose, kuriuose butų nuomos kaina yra santykinai maža, didesnę būsto išlaidų dalį sudaro ne nuomos, o šildymo išlaidos. Todėl šiuose miestuose pastebimas aiškus sezoniškumas – šaltuoju metų sezonu nuomos kaina nukrenta, taip iš dalies nuomininkui kompensuojamos didelės šildymo išlaidos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Būstų pasiūlą ir kainas lems ir renovacijos sėkmė
Ekonomistų nuomone, artimiausiais metais butų pasiūlą ir vidutines kainas gali koreguoti ir galimai paspartėsianti renovacija. „Renovuotas daugiabutis savo estetine išvaizda ir energetiniu efektyvumu tampa daug panašesnis į naujos statybos būstą, todėl pasikeičia ir jo kaina. Jei per metus iš tiesų būtų renovuojama daugiau nei tūkstantis daugiabučių, tai turėtų reikšmingos įtakos vidutinei būsto kainai Lietuvoje“, – svarsto Nerijus Mačiulis.
Dar vienas svarbus aspektas susijęs su renovacija – statybų sąnaudos. Ekonomistų nuomone, jei didelė dalis nepanaudotų statybų sektoriaus pajėgumų bus nukreipta į daugiabučių renovaciją, dėl to greičiausiai išaugtų ir jo darbuotojų atlyginimai, kai kurių žaliavų bei įrengimų nuomos kaina. Dėl plataus masto renovacijos galėtų sumažėti statybų bendrovių paskatos pradėti statyti naujus daugiabučius. Kita vertus, renovacijos bendra nauda šalies ekonomikai neabejotina – pernai statybų sektorius sukūrė 42 proc. mažiau vertės nei 2008 metais, o jame dirbo 77 tūkst. mažiau darbuotojų. „Besitraukiantis statybų sektorius yra kone vienintelė priežastis dėl kurios šiuo metu Lietuvos BVP vis dar nepasiekė prieškrizinio lygio, o nedarbo lygis tebėra dviženklis. Tad atsigaunantis sektorius ne tik paspartintų BVP augimą bei sumažintų nedarbo lygį, bet ir atgaivintų paklausą būsto rinkoje“, – teigė N. Mačiulis.
