Greičiau apsispręsti dėl tokio pirkinio daugiau kaip trečdaliui (36 proc.) padėtų pagerėjusi asmeninė finansinė padėtis, kitiems – patraukli nekilnojamojo turto kaina ar pagausėjusi šeima, atitinkamai 22 ir 17 proc.
„Ekonominė krizė pakoregavo gyventojų elgseną – skolinamasi atsakingiau, tačiau nepakeitė jų požiūrio į nuosavą būstą: daugeliui jis išlieka gerovės ir saugumo simboliu, kurį siekiama įsigyti vos susiklosčius palankioms aplinkybėms, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė. – Gyventojai yra linkę prisiimti finansinius įsipareigojimus mainais už galimybę gyventi nuosavame būste. Be to, dažnas jų neplanuoja jame gyventi visą gyvenimą – ketina įsigyti naują, taigi tai reiškia, kad būsto rinka išliks aktyvi.“
Dauguma imančiųjų paskolas šiandien pagal galimybes perka kuo naujesnės statybos būstus. Tyrimas taip pat rodo, kad net 37 proc. gyventojų, kurie šiuo metu neplanuoja įsigyti būsto, koreguotų savo planus, jei išaugtų komunalinių paslaugų kainos dabartiniame būste. „Jei būsto išlaikymo kaštai ir toliau augs, tai gali turėti reikšmingos įtakos nuomos ir naujų būstų rinkai – mažės energiškai neefektyvaus būsto nuomos kainos ir augs aukštos energinės klasės ir ekonomiško būsto poreikis“, – teigia J. Nedzinskienė.
„Danske Bank“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 505 Lietuvos gyventojai nuo 22 iki 55 m. amžiaus, kurių namų ūkio pajamos vienam šeimos nariui viršija 2500 litų.
