Pasitelkus žemėlapyje integruotą filtrą apie baigtus renovacijos projektus, galima rasti informaciją apie įgyvendintų renovacijos investicinių projektų vertę: šalies ir savivaldybių lygmeniu pateikiamas vidurkis, o konkrečių daugiabučių atveju – tiksli vertė.
Investicinių projektų vertę žemėlapyje simbolizuoja ir sutartinis spalvinis ženklinimas, apibrėžtas konkrečių skiriamos investicijų sumos intervalų: mažiau nei 200 tūkst. Eur (ryškiai žalia), 200-250 tūkst. Eur (šviesiai žalia), 250-300 tūkst. Eur (geltona), 300-400 tūkst. Eur (šviesiai oranžinė), 400-600 tūkst. Eur (ryškiai oranžinė) ir sumos, didesnės nei 600 tūkst. Eur (raudona).
Remiantis žemėlapyje pateiktais duomenimis, šiuo metu vidutinė investicinio projekto vertė visos Lietuvos savivaldybėse siekia 335 tūkst. Eur. Galima matyti, kad renovacijai skiriamų investicijų vidutinė vertė svyruoja nuo 159 tūkst. Eur (Kalvarijos sav.) iki 659 tūkst. Eur (Kazlų Rūdos sav.). Svarbu paminėti, kad žemėlapyje nurodytos bendros investicijos – dar prieš valstybės paramos suteikimą. Butui tenkančios investicijos skaičiuojamos pagal buto plotą, padalinant tarp visų tame daugiabutyje esančių butų.
Svarbi investicinių projektų dalis – valstybės parama
Skatinant senų daugiabučių modernizaciją, planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones ir atitinkantiems numatytas sąlygas yra skiriama 30 proc. valstybės parama.
Taip pat valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir techninės priežiūros išlaidas.
Investicijų plane – preliminari kaina
Kaip buvo minėta anksčiau, kiekvieno daugiabučio investicinio plano vertę pirmiausia lemia pastato būklė – namo dydis, energinis efektyvumas, sienų bei stogo konstrukcijos ir kiti aspektai, į kuriuos atsižvelgiama sudarant investicinį renovacijos projektą.
Investicinis planas pradedamas rengti tiksliai nustačius pastato energinio efektyvumo klasę (gali būti nuo G iki A++) ir gavus energinio naudingumo sertifikatą. Plano, kuriame numatomos esminės detalės – namo atnaujinimo priemonės, preliminari kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas – rūpinasi konkurso būdu išrinktas Investicijų plano rengėjas.
Preliminari daugiabučio atnaujinimo įgyvendinimo kaina, nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis. Pasitelkus kainyną, galima palyginti skirtingų modernizacijos priemonių kainas, jų privalumus ir trūkumus bei galimas namo atnaujinimo darbų išlaidas.
Parengtas investicijų planas turi būti viešai aptariamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bei patikslintas pagal pateiktas susirinkimo dalyvių pastabas. Svarbu tai, kad investicijų planas yra orientacinis, o jame numatytas biudžetas yra maksimalus. Vėliau, perkant numatytas paslaugas ir statybines medžiagas, kainos gali mažėti.
Kokias renovacijos priemones rinktis?
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pateikia platų energinį efektyvumą didinančių priemonių spektrą: galima rinktis iš cokolio, sienų bei stogo apšiltinimo, keisti bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langus, taip pat atnaujinti balkonus.
Itin svarbus šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas, kuris leidžia tolygiai paskirstyti reikalingos šilumą kiekvienam butui, taip net keliskart sumažinant išlaidas būsto šildymui. Energinį efektyvumą didinančių priemonių sąrašą taip pat sudaro ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas, atsinaujinančių energijos šaltinių kaip saulės jėgainė, saulės kolektoriai ar geoterminis šildymas įsirengimas.
Rengiant investicinį daugiabučio atnaujinimo planą, renovacijos priemonių parinkimas priklauso nuo energinio namo naudingumo, inžinerinių konstrukcijų susidėvėjimo lygmens, taip pat tokių aspektų kaip nuolatinė drėgmė, pelėsis, netolygus šilumos pasiskirstymas butuose ir kitų diskomfortą keliančių problemų, kurias įvardija gyventojai.
Galima matyti, kad renovacijos projektų investicijų vertę lemia aibė faktorių – nuo daugiabučio techninių parametrų iki renovacijos priemonių pasirinkimo. Lietuvos renovacijos žemėlapyje galima stebėti investicinių projektų vertės tendencijas trimis lygmenimis (daugiabučio, savivaldybės, šalies) ir palyginti jas tarpusavyje.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
