LRT.lt
Daugiau nei pusė Lietuvos didžiųjų miestų teisininkų (64 proc.), komunikacijos (54 proc.) ir logistikos (52 proc.) specialistų pripažino po darbo visiškai nesimankštinantys ir neužsiimantys kitokia fiziškai aktyvia veikla. Tai paaiškėjo apklausus įvairių profesijų atstovus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nors dauguma, net 74 proc., apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų profesija yra fiziškai pasyvi, vis dėlto tiek pat jų nejaučia poreikio net fizinio aktyvumo pertraukėlėms darbe.
Sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ iniciatyva atlikta apklausa atskleidžia, kad savo fizine forma labiausiai rūpinasi vadovai. Didesnė pusė, 52 proc. verslo ir 40 proc. viešojo sektoriaus organizacijų vadovų teigia sportuojantys daugiau nei tris kartus per savaitę, o kas penktas (22 proc.) vadovaujančias pareigas biudžetinėje įstaigoje einantis darbuotojas sporto klube lankosi kasdien. Valstybės tarnautojai patenka tarp labiausiai besirūpinančių fizine forma– 40 proc. jų beveik kasdien mankštinasi po darbo, rašoma pranešime spaudai.
Nors kone du trečdaliai (63 proc.) respondentų mano, jog fiziškai pasyviausi yra informacinių technologijų specialistai, iš tiesų daugiau nei pusė apklaustų šios srities darbuotojų įpratę mankštintis ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Apie 42 proc. IT specialistų nurodė, jog fiziškai aktyvią veiklą skatina jų darbovietė. Į fizine forma besirūpinančių profesijų sąrašą taip pat pateko ir mokytojai (46 %), inžinieriai (42 proc.) ir finansininkai (42 proc.) ‒ jie taip pat teigia po darbo besimankštinantys ne mažiau nei kelis kartus per savaitę.
„Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis pažymi, jog darbuotojų požiūrį į mankštinimąsi būtina keisti ir skatinti įprotį reguliariai sportuoti. „Darbdaviai turėtų atsakingiau vertinti savo darbuotojų požiūrį į sveikatą, nes jis lemia darbuotojų fizinę sveikatą ir emocinę būklę, taigi ir darbo efektyvumą. Įvairiose pasaulio valstybėse jau gimsta iniciatyvos, skatinančios darbdavius atsakingai rūpintis darbuotojų sveikata, ypač fizine forma. Patys rūpindamiesi savo sveikata, darbdaviai turėtų skatinti ir darbuotojus savarankiškai mankštintis arba lankytis sporto klubuose, kur profesionalių trenerių prižiūrimi jie saugiai ir veiksmingai stiprintų savo fizinę sveikatą, formuotųsi sveikos gyvensenos įpročius“, – teigia V. Šiugždinis.
Tyrimas atskleidė, kad daugelis darbdavių neskiria dėmesio fiziniam darbuotojų aktyvumui. Tik ketvirtadalio apklaustųjų darbovietėse skatinama užsiimti aktyvia fizine veikla. Nors 53 proc. apklaustųjų prisipažino norį, kad darbdaviai tam skirtų didesnį dėmesį, nemažai įvairių profesijų atstovų patys vengia daryti net fizinio aktyvumo pertraukėles darbe. Apklaustieji tai grindžia nenoru pakenkti savo profesiniam įvaizdžiui: net 40 proc. teisininkų ir 36 proc. finansininkų mano, kad mankštindamiesi darbe „atrodytų kvailai“.
V. Šiugždinio įsitikinimu, tokį požiūrį būtina keisti. Anot jo, daugybė įvairių mokslinių tyrimų visame pasaulyje patvirtino, kad sveikas įprotis mankštintis padeda palaikyti gerą sveikatos, emocinę būklę.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms rekomenduoja ne mažiau kaip po 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos 5 dienas per savaitę arba ne mažiau kaip po 20 minučių labai intensyvios fizinės veiklos 3 dienas per savaitę.
