„Preliminariai įvertinę, kiek apsidraudusių gyventojų yra įsirengę dūmų detektorius arba priešgaisrines signalizacijas, galima pasakyti, vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų savininkai apsauga nuo gaisro yra linkę pasirūpinti – apie 80 proc. turto draudimo klientų yra įsirengę mažų mažiausiai dūmų detektorius. Prasčiausia situacija daugiabučiuose – įsirengusiųjų dūmų detektorius ar įspėjimo sistemą skaičius nesiekia nei 10 proc.“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas.
Tačiau T. Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad net ir pagal taisykles įrengus dūmų detektorius ar kitus priešgaisrinės apsaugos įrenginius, nereikėtų būti tikram, kad nelaimės atveju jie efektyviai suveiks. „Žalas administruojantys ekspertai pastebi, jog tenka reguliuoti gaisro žalas, kurių metu apsaugos sistemos apie nelaimę neįspėja. Tai nėra masinis reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko vis dažniau“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Dažniausios signalizacijos nesuveikimo priežastys – ji būna neįjungta, baterijos išsikrovusios ar nutrūkęs elektros energijos tiekimas, taip pat tylą gaisro atveju lemia ir signalizacijos gedimai. Įsirengus signalizaciją būtina ją prižiūrėti, periodiškai tikrinti, ar nereikia pakeisti maitinimo elementų ir pan.
Šiuo metu Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai naujus pastatus tikrina tik jų priėmimo naudoti metu, o eksploatuojamus – tik įrengiant juose kitos paskirties patalpas ar gavus skundą apie priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. „Siekiant efektyvios nelaimių prevencijos, tikslinga kelti diskusiją, ar nereikėtų įvesti periodinių patikrinimų bent kas 5 ar 10 metų, o ne tik gavus skundą, nes paprastai, jeigu pamirštama vykdyti priežiūrą, apie neveikiančią signalizaciją sužinoma tik nelaimės atveju“, – teigia T. Nenartavičius.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad taip pat tikslinga kelti klausimą, kaip būtų galima paskatinti, kad per kelerius metus autonominiai dūmų detektoriai būtų įrengti ir senesnės statybos gyventojų namuose, bent jau tose patalpose, kur kyla didžiausia gaisro rizika. „Tai turėtų būti aktualu tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyventojams. Jeigu gaisras kyla viename iš daugiabučio butų, laiku nepastebėta ugnis gali išplisti ir į kitus butus. Dūmų detektorių kaina gana nedidelė, tačiau keliasdešimties litų ilgalaikė investicija gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybę. Paprastai nelaimę patyrę gyventojai net nesvarsto, reikia signalizacijos ar ne, jie antrąkart neberizikuoja ir signalizaciją įsirengia. Didžiausias kliuvinys dūmų detektorių įsirengimui – nežinojimas, kad tai yra labai paprasta, taip pat gyventojų tikėjimas, kad nelaimė aplenks ir nieko nenutiks“, – teigia ERGO atstovas.
Per pirmus dešimt šių metų mėnesius draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje iš viso registravo apie 200 turto draudimo žalų, kurias klientai patyrė dėl gaisro. Žaloms atlyginti bendrovė išmokėjo daugiau kaip 400 tūkst. litų. Vidutiniškai gaisro metu šiemet klientai patyrė 15,4 tūkst. litų žalą.
