Jis pabrėžė, kad visi šie projektai sukurs ekonominę vertę ir grupės akcininkams.
„Mes palaipsniui plėsime Kruonį (Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę – BNS), taip pat didės investicijos į didelės apimties baterijas ir apie 2030 metus mes matome, kad taip pat turi rastis gana ženklios apimties elektrolizės (elektros energijos pavertimo į vandenilį ir jo produktus – BNS) pajėgumai“, – pirmadienį „Nasdaq“ susitikime su investuotojais sakė D. Maikštėnas.
Jo teigimu, naudojant Lietuvos elektrinės Elektrėnuose infrastruktūrą, apie 2030 metus galėtų atsirasti 1 gigavato (GW) galios elektrolizės įrenginys, kuriame per metus galėtų būti pagaminta iki 100 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Anot D. Maikštėno, iš Elektrėnų taip pat būtų galima nutiesti vandenilio produktotiekį iki Jonavos, taip jį panaudojant amoniako gamybai „Achemos“ gamykloje.
„Jeigu reikėtų suformuoti ir įsivaizduoti idealų labai didelės apimties elektrolizės centrą Baltijos šalyse, tai yra geriausia vieta, kadangi yra prieiga prie trijų gigavatų energijos galių, vandens, taip pat prie jo prieina geležinkelio vėžė, magistralinis dujotiekis“, – teigė D. Maikštėnas.
Žada sukurti ekonominę vertę
Jo teigimu, iki 2030 metų Baltijos šalyse, nestabdant investicijų į žaliąją gamybą, reikėtų išvystyti 5–10 kartų didesnį nei dabartinis sistemos lankstumą.
Pasak D. Maikštėno, šiuo metu pagrindinis sistemos lankstumo resursas Baltijos šalyse yra „Ignitis gamybos“ valdoma Kruonio HAE.
Šiuo metu vykstantys penktojo jos 110 megavatų (MW) galios agregato darbai turėtų būti baigti iki 2026-ųjų. Skelbiama, kad jį įrengus HAE pajėgumai išaugs iki 1010 MW – elektrinė taps viena didžiausių energijos kaupimo įrenginių Europoje.
D. Maikštėnas pabrėžė, kad visi šie projektai sukurs didelę ekonominę vertę „Ignitis grupei“ bei jos akcininkams.
„Daugėjant atsinaujinančių išteklių generacijos visame regione, net tik energetinė, bet ir ekonominė vertė – kiek galima uždirbti operuojant didelės apimties lankstumo įrenginius – yra labai didelė materiali ir nuosekliai auga“, – sakė D. Maikštėnas.
„Todėl šitas įrenginys kartu su tolesne baterijų bei elektrolizės plėtra sukurs labai daug vertės visam regionui, taip pat ekonominę vertę „Ignitis grupės“ akcininkams“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Pasak D. Maikštėno, apie 2032 metus pradėjus veikti pirmiesiems jūriniams vėjo parkams Baltijos jūroje galėtų vystytis jūrinis energetinis hub'as (centras – BNS), kuriame būtų sujungti jūrinio vėjo pajėgumai bei į Vidurio Europą nukreiptos tarptautinės elektros jungtys.
Tuo metuo apie 2035 metus išaugus elektrolizės pajėgumams, anot „Ignitis grupės“ vadovo, atsirastų galimybė tiesti magistralinį dujotiekį iki Danijos.
