Lemia kaistanti darbo rinka ir MMA didinimas
Tokį spartų atlyginimų augimą pastaruoju metu lėmė dvi pagrindinės priežastys. Darbo rinkoje vis ryškiau pastebimi perkaitimo ženklai – laisvų darbo vietų skaičius didėja, o jų užpildyti nėra kam. Sektoriai, kuriuose labiausiai pastebimas darbuotojų trūkumas, yra gamyba, informacinės technologijos, maitinimas ir aptarnavimas. Iš viso per pirmąjį ketvirtį šalyje buvo registruota 16,3 tūkst. laisvų darbo vietų – paskutinį kartą toks skaičius fiksuotas tik 2008-aisiais.
Be to, atlyginimus kelia ir pastaruoju metu itin sparčiai augęs minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Palyginti su praėjusių metų pradžia, MMA iš viso paaugo 16,7 proc. (nuo 300 iki 350 eurų). MMA arba mažesnį atlyginimą Lietuvoje uždirba net 23 proc. visų dirbančiųjų (arba 253 tūkst. darbuotojų). Nenuostabu, kad pastaruoju metu atlyginimai labiausiai augo sektoriuose, kuriuose MMA gaunančių darbuotojų dalis yra didžiausia – tai apgyvendinimo ir maitinimo, taip pat – kitos aptarnavimo paslaugos.
Lūkesčius viršijantis užimtumo augimas
Nepaisant to, kad kai kurie sektoriai pastaruoju metu mažino darbo vietų skaičių (žemės ūkis, statyba, transportas), bendras užimtumo prieaugis per pirmąjį ketvirtį viršijo lūkesčius. Privačiame sektoriuje buvo sukurta 18 tūkst. naujų darbo vietų, o sparčiausiai darbo vietos buvo kuriamos gamybos, aptarnavimo paslaugų ir prekybos sektoriuose.
Kita vertus, kiek stebina itin spartus naujų darbo vietų kūrimas valstybiniame sektoriuje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį viešajame sektoriuje buvo įdarbinta net 15 tūkst. darbuotojų daugiau nei pernai (4,1 proc. augimas). Didžioji dalis šio prieaugio – švietimo įstaigose. Atsižvelgiant į mažėjantį bendrą gyventojų bei visuose švietimo sistemos lygmenyse besimokančiųjų skaičių, tokią tendenciją pateisinti sunku. Todėl nenuostabu, kad santykis tarp viešajame sektoriuje darbinamų darbuotojų ir visų gyventojų skaičiaus šių metų pradžioje šoktelėjo iki istorinių aukštumų – 13,4 proc.
Atlyginimų augimas tik spartės
Ekonomikai atsigaunant po Rusijos šoko, o vidaus paklausai darantis vis aktyvesnei (tai lemia ir sparčiai augantys atlyginimai), paklausa darbo jėgai tik augs. Šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia 8,3 proc. ir smarkiai lenkia vadinamąjį natūralų nedarbo lygį, kuris „Danske Bank“ skaičiavimais šiuo metu siekia 9,7 proc. Nedarbo lygiui mažėjant ir dar labiau tolstant nuo natūralaus nedarbo lygio, spaudimas atlyginimams augti tik didės.
Prognozuojame, kad šiais metais atlyginimai Lietuvoje ūgtelės 7,1 proc., o kitąmet, papildomai nedidinant MMA, atlyginimai turėtų augti 6,7 proc.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
