Krizės kamuojamame pasaulyje darbo nerandantis jaunimas jau vadinamas prarastuoju...
Žydrūnei M. – 21-eri. Ji gyvena Trakuose ir nuotoliniu būdu studijuoja vienoje sostinės kolegijų. Jau antrus metus mergina intensyviai ieškosi darbo tiek sostinėje, tiek gimtuosiuose Trakuose. Tačiau paieškos bevaisės. Porai dienų ji buvo priimta į vieną sostinės kavinių ir piceriją, tačiau griežtos atrankos neįveikė.
„Labai noriu dirbti Lietuvoje, arčiau namų, tačiau matau tik vieną išeitį – ieškotis darbo užsienyje. Bendradarbiauju su viena Kauno įdarbinimo agentūra, kuri žada padėti įsidarbinti Norvegijoje“, – „Balsas.lt savaitei“ guodėsi mergina. Tai tik vienas pavyzdžių iš tūkstančių.
Stulbinami skaičiai
Lietuvoje kas dešimtas jaunuolis iki 25-erių neturi darbo ir nemato jokių galimybių jį susirasti, tačiau ne visi registravosi darbo biržose. Oficialiai tokio amžiaus bedarbiai darbo biržose sudaro 43,2 procento.
Jaunimo nedarbo lygio augimo tempai pasaulyje dar niekada nebuvo tokie spartūs ir stulbinami. Užsienio žiniasklaida šį ekonomikos krizės ištiktame pasaulyje niekaip darbo nerandantį jaunimą jau spėjo pavadinti prarastąja karta.
Pernai pasaulyje iš 620 mln. esančių 15–24 metų jaunuolių darbo neturėjo 81 mln., pranešė Tarptautinė darbo organizacija. Nedarbas šioje amžiaus grupėje, palyginti su 2007-aisiais, nuo 11,9 proc. išaugo iki 13 proc. ir iki metų galo pasieks 13,1 procento. Tarkime, Ispanijoje darbo neturi net 40,5 proc. šios amžiaus kategorijos jaunuolių.
Nuleido rankas
Dauguma jaunuolių tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ir Ispanija visiškai nustojo ieškoti darbo. Merginų padėtis dar blogesnė nei vaikinų. Šiose grupėse nedarbas atitinkamai siekia 13,2 ir 12,9 procento.
Jaunimas laikomas šalies ekonomikos augimo varikliu, todėl jo nedarbas ateityje gali paveikti ne tik vienos ar kitos šalies ateitį, bet ir atsiliepti visuomenės stabilumui. O ir tie laimingieji, kuriems pavyko įsidarbinti, turės dar ilgai tenkintis mažu atlyginimu ir nenormuotomis darbo valandomis. Trečdalis įsidarbinusiųjų, t. y. 125 mln. asmenų, gyvena labai skurdžiai. Jų dienos pajamos neviršija 1,25 dolerio (apie 3,25 lito).
Klimpsta į neviltį
Blogiausia absolventų, nespėjusių iki krizės rasti pirmojo savo darbo, padėtis. Lietuvoje vien tik liepą darbo biržos duris pravėrė beveik 8 tūkst. tokių jaunuolių. Dabar jie nedirba nieko arba dirba tik žemiausios kvalifikacijos darbus.
Ekspertai tvirtina, kad mažiausiai keleri metai, kuriuos jie galėjo skirti savo karjerai, jau prarasti. Jaunimas vis toliau klimpsta į neviltį ir praranda bet kokią motyvaciją.
Pavyzdžiui, Japonijoje, kuri krizės kamuojama ilgiau nei visas likęs pasaulis, jau susiformavo 30-mečių bedarbių grupė. Šeši iš dešimties gydosi nuo depresijos arba nuo kitų ligų, susijusių su darbo sukeltu stresu. Darbo neturi net 3,1 mln. 25–34 metų žmonių, o prieš dešimtmetį jų buvo tik 2 mln.
„Daily Telegraph“ rašoma, kad didėjant jaunų žmonių nedarbui, didėja ir senjorų, norinčių dirbti ilgiau, skaičius. Per pastaruosius tris mėnesius Didžiosios Britanijos darbo rinką papildė net 40 tūkst. senjorų, kurių amžius jau perkopė 65 metus.
Jie nenori išeiti į pensiją, nes daugeliui reikia padėti darbo neturintiems vaikams ir anūkams. O vyriausybės noriai ilgina pensinį amžių, todėl jaunimo perspektyvos dar liūdnesnės.
