Sprendimą lemia ir katė
Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.
„Deja, vis dar pasitaiko tokių darbdavių lūkesčių dėl kandidatų, kad pastarieji būtų tik tam tikro zodiako ženklo arba tik šunų, arba kačių mylėtojai. Be to, kas dar visai neseniai buvo „standartiniai“ lūkesčiai, dabar yra akivaizdi diskriminacija – nusistatymas ar pirmenybė dėl amžiaus, vedybinio statuso, šeimos planų, lyties ir panašiai“, – sakė B. Petikonis – Šabanienė.
Minčiai, kad kai kurie Lietuvos darbdaviai vis dar turi tam tikrų lūkesčių dėl kandidato fizinių duomenų, antrina ir darbo skelbimų portalo „CV Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai įmonė nori, kad, pavyzdžiui, kandidatė būtų tam tikro tipo gražuolė, bet tai tik pavieniai atvejai. Būna ir diskriminacinių, su darbu nesusijusių klausimų potencialiam darbuotojui.
Dažniausiai moterų klausiama apie jos šeimyninį statusą, planus kurti šeimą, turimų ir planuojamų susilaukti vaikų skaičių. Kartais klausiama ir apie sutuoktinio ar tėvų darbovietę, turimas paskolas“, – nekorektiškus darbdavių klausimus, galinčius atstumti gerus kandidatus, vardija R. Karavaitienė.
Į pokalbį dažnai net neatvyksta
Tiesa, klaidas darbo pokalbių metu daro ne vien darbdaviai. Specialistai kritikos negaili ir kartais vis dar netinkamam dalies lietuvių elgesiui.
„Stiprėjant kandidatų pozicijai darbo rinkoje vis dar susiduriame su tuo, kad žmonės visai nepasidomi pozicija, dėl kurios ateina į darbo pokalbį, nėra linkę atsakyti į klausimus, negerbia pašnekovo.
Na, o į siunčiamą gyvenimo aprašymą reikėtų vengti dėti perteklinę informaciją. Esame susidūrę su atvejais, kai žmonės nurodo savo ūgį, vaikų vardus, turimus augintinius, o vėliau spėlioja, ar galėjo būti nepakviesti į pokalbį dėl to, kad, pavyzdžiui, turi 5 šunis“, – pasakoja „Manpower Lit“ vadovė.
Tuo tarpu R. Karavaitienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną, šiuo metu itin opią, darbuotojų paieškos problemą – neatvykimą į sutartą pokalbį.
„Vėliau jie dar ir nekelia telefono ragelio. Nieko tokio, jeigu kandidatas persigalvojo ir nebenori dalyvauti atrankoje, bet apie tai reikia informuoti atranką vykdantį žmogų, elgtis profesionaliai ir dalykiškai“, – pabrėžė pašnekovė.
Ir meluoja, ir niurzga
Neretas lietuvis sau kelią į norimą darbą užkerta ir tingėdamas paruošti profesionaliai atrodantį gyvenimo aprašymą – CV. Anot pašnekovių, darbdaviams yra aktuali tik pastarųjų trijų – penkerių metų informacija, o ir pateikta ji turi būti profesionaliai.
„Jame svarbus net ir toks dalykas kaip elektroninio pašto adresas – pastarasis turi būti tinkamas dalykiniam susirašinėjimui. Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip gali sureaguoti darbdavys, jei žmogus, pretenduodamas į buhalterės poziciją naudoja tokį adresą kaip pupa_uoga@?“, – svarstė „CV Online“ atstovė.
Darbdavius dažnai atbaido ir neigiamai apie savo buvusią profesinę patirtį kalbantys kandidatai. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos vyriausioji specialistė, psichologė Beatričė Kaziliūnaitė, skundimasis buvusiu darbdaviu ir kolegomis gali būti signalas, kad žmogus yra linkęs jaustis aplinkybių auka bei neprisiimti atsakomybės sprendžiant problemas.
„Kartais darbo pokalbio metu ir pameluojama. Prie melo galima priskirti ir perdėtą savo kompetencijų vertinimą. Įtartinai atrodo kandidatas, mokantis viską ir nežinantis, kuriose srityse galėtų tobulėti“, – sakė B. Kaziliūnaitė.
Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. šalyje buvo registruota 144,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Šis rodiklis buvo 0,1 proc. punkto aukštesnis negu rugsėjo 1 d.
