Darbo rinkos barometras negailestingas kadaise paklausių profesijų atstovams. Tarp mažas įsidarbinimo galimybes turinčiųjų šiemet ne tik mokytojai, bet ir ekonomistai, teisininkai, inžinieriai.
Darbo biržoje prie tarpininkų kabinetų durų mindžikuojantiems bedarbiams geriau nepasakoti apie naujausias aktyvėjančios darbo rinkos tendencijas – mažėjantį nedarbo procentą, didėjančias galimybes įsidarbinti.
Priima kaip įžeidimą
Vidutinio amžiaus panevėžietė Irena, išgirdusi vis dažniau išsakomą nuomonę, jog dabar iš tikrųjų norintys dirbti bedarbiai beveik visada įdarbinami, priėmė tai kaip asmeninį įžeidimą. Trečius metus Darbo biržos slenkstį minanti pradinių klasių mokytojos specialybę turinti moteris sako nė karto darbo pasiūlymo negavusi.
„Dabar jau sutikčiau dirbti ir kitokį darbą, kokį tik pasiūlytų, – net siuvėja“, – prisipažino ilgų nedarbo metų sunkiai slegiama panevėžietė. Greta jos laukianti jaunesnė, jokios profesijos neturinti moteris supyko dar labiau ir pareiškė, jog apie nenorinčius dirbti bedarbius gali kalbėti tik tie, kurie patys tame kailyje nelindėjo, – ji pati kad ir šiandien pasirengusi eiti dirbti bet kur.
Barometras matuoja
Tačiau siuvėjų darbo vietų, anksčiau baugindavusių daugelį bedarbių moterų dėl sunkaus triūso ir mažos algos, beveik neliko. Ir siuvėjų darbdaviai ieško tik profesionalių – įsigijusių šią specialybę arba turinčių siuvimo patirties.
„Dabar tokių darbo vietų, kurios anksčiau nuolat būdavo siūlomos, o žmonės nenorėdavo dirbti, pavyzdžiui, siuvėjų, prekybos centrų darbuotojų, laisvų beveik nebėra. Šiuo metu dažniausia nedarbo priežastis yra ne specialybė, o pats žmogus“, – teigia Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. Pasak pavaduotojos, daugėjant darbo vietų, pasirodys dar akivaizdžiau, jog įsidarbinimo galimybes lemia nebe darbo vieta, o bedarbio požiūris.
Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė gali pateikti teorinį įsidarbinimo galimybių Panevėžio apskrityje barometrą šiems metams. Nuo praėjusių metų spalio mėnesio buvo apklausiami visų sričių panevėžiečiai darbdaviai. Aiškintasi situacija pramonės, statybos, aptarnavimo, prekybos, švietimo, medicinos ir kituose sektoriuose.
Atsižvelgiant į daugiau kaip šimto darbdavių atsakymus, bedarbių specialybes, darbo pasiūlą ir paklausą ir sudaromi tokie barometrai. Į juos žvelgti ypač rekomenduojama abiturientams, besirengiantiems žengti svarbų žingsnį – rinktis profesiją. Šių metų barometras parodys, kad labai menkos galimybės įsidarbinti tiems žmonėms, kurie įsigijo pradinių klasių, kūno kultūros, dailės, muzikos mokytojo, administratoriaus, ekonomisto, kineziterapeuto, net teisininko ir kitas profesijas.
Geriausiai šiemet turėtų sektis gydytojams, šaltkalviams, mėsininkams, elektrotechnikams ir pardavimo vadybininkams. Elektrotechnika išties naudinga verslo šaka.
Permainos į gera
Oficialūs duomenys skelbia, kad nedarbas mažėja. Šiemet nuo sausio iki vasario mėnesio nedarbo rodiklis Panevėžyje sumažėjo 0,3 procento. 2011 metų kovo mėnesio duomenimis, Panevėžio darbo biržoje buvo įregistruoti 28 086 bedarbiai, tai sudarė 16 procentų darbingo amžiaus Panevėžio apskrities gyventojų.
Vasarį į Panevėžio darbo biržą, ieškodami darbo, kreipėsi 1 286 bedarbiai. Tai 378 bedarbiais mažiau nei sausio mėnesį ir beveik per pusę (40 proc.) mažiau nei 2010 metų tuo pačiu metu.
Nuo metų pradžios įregistruota 2 950 bedarbių. Vasarį buvo įregistruotos 1 168 laisvos darbo vietos – beveik dvigubai daugiau nei prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu. Panevėžio apskrityje daugiausia darbo vietų buvo įregistruota gyventojų surašinėtojams, vairuotojams ekspeditoriams, pagalbiniams darbuotojams, pardavimo vadybininkams, siuvėjams, valytojams, virėjams, pardavėjams, barmenams, miško darbininkams, operatoriams pakuotojams ir buhalteriams.
V. Jalianiauskienė
