Pristatytos prognozės optimistinės – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų, nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas. Tačiau darbo rinkos situacija Šiaulių apskrities rajonuose yra labai skirtinga: jei vienur žymiai mažėja bedarbių skaičius, tai kitur jis tik didėja.
Barometras – pagal darbdavius
Pristatydama nuo 1995 metų darbo biržos kasmet rengiamą ateinančių metų darbo rinkos prognozę Šiaulių teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė pabrėžė, kad vadinamieji įsidarbinimo galimybių barometrai parengti pagal metodiką, parengtą su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarybos ekspertais.
Šie barometrai sudaromi apklausus darbdavius, kurie parenkami proporcingai pagal nuosavybės formas (valstybinio ir privataus sektorių), pagal ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Tai daroma tam, kad būtų įvertinta įmonių ekonominė padėtis, pokyčiai darbo jėgos struktūroje ir profesinio mokymo poreikį ateinantiems metams – ar keisis darbuotojų skaičius, ar bus steigiamos darbo vietos, ar likviduojamos.
Šiaulių teritorinės darbo birža apklausė 556 darbdavius, kurių įmonėse dirba daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų, todėl darbo rinkos prognozės, kaip rodo daugelio metų praktika, yra gana tikslios.
Atgims paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai
Pasak V. Ignotienės, prognozuojama, kad 2013 metais Šiaulių apskrityje bus įregistruota 28 750 bedarbių ir 24 300 darbo pasiūlymų. Darbo pasiūlymų bus 49 procentais daugiau paslaugų sektoriuje, 22 – pramonėje, 15 – statyboje, 14 žemės ūkyje, o tai reiškia, kad metų pabaigoje nedarbo lygis apskrityje turėtų sumažėti 0,6 procentinio punkto iki 11,3 procento.
„Numatomas statybos sektoriaus augimas, – teigė Darbo išteklių skyriaus vedėja, – gali būti susijęs su numatoma renovacija.“
Taigi mažės nedarbas, nes kas trečia apskrities įmonė numato plėsti gamybą, vien Šiaulių mieste tai ruošiasi daryti net 42 procentai apklausoje dalyvavusių darbdavių. Tačiau apskrityje yra rajonų, kur gamybą ruošiamasi mažinti – tai numato daryti kas dešimtas Akmenės ir Kelmės rajonų darbdavys.
Kaip teigia V. Ignotienė, investuoti daugiausiai rengiamasi į paslaugų sektorių – čia darbo vietų planuojama įsteigti 10 kartų daugiau, nei likviduoti. Naujos darbo vietos paslaugų sektoriuje bus skirtos sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių mašinų vairuotojams, pardavėjams, statybininkams – montuotojams, virėjams, padavėjams, vadybininkams, o statybos sektoriuje – betonuotojams-tinkuotojams, dažytojams, plataus profilio statybininkams, traktorininkams, pramonės sektoriuje – siuvėjams ir panašių profesijų darbininkams.
Šiaulių mieste ir rajone planuojama įsteigti 899 darbo vietas ir 91 darbo vietą likviduoti, Kelmėje atitinkamai – 180 ir 24, Radviliškyje – 226 ir 12. Kituose rajonuose darbdaviai žada žymiai mažiau permainų.
Daugiausiai darbo vietų numatoma steigti Šiaulių mieste ir rajone statybos sektoriuje – 30 procentų ir paslaugų sektoriuje – 20 procentų. O štai daugiausiai likviduoti darbo vietų ruošiamasi Kelmės rajono paslaugų sektoriuje – 16,4 procento.
„Padėtis visuose Šiaulių apskrities rajonuose, kaip rodo pateikti darbdavių duomenys, yra labai skirtinga ir labai skirtingos darbo rinkos tendencijos kiekviename iš jų“, – sakė V. Ignotienė.
Ilgalaikių darbo rinkos prognozių nėra
Šiaulių teritorinė darbo birža apibendrino, kad 2013 metais daugiausiai galimybių įsidarbinti turės pardavimo vadybininkai, buhalteriai, transporto vadybininkai, konstruktoriai, elektros inžinieriai, siuvimo technologai, programuotojai, baldų dizaineriai, psichologai, gydytojai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, vairuotojai ekspeditoriai, pardavėjai, virėjai, barmenai-padavėjai, betonuotojai, stogdengiai, tinkuotojai, santechnikai, elektrikai, šaltkalviai, konditeriai, siuvėjai.
Mažiausios galimybės rasti darbą aplinkos apsaugos inžinieriams, mokytojams, socialiniams pedagogams, bendrosios praktikos slaugytojams, kineziterapeutams, administratoriams, kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams, viešbučio darbuotojams, apsaugos darbuotojams, staliams, gėlių pardavėjams floristams, traktorininkams.
Beje, pateikta informacija apie įsidarbinimo galimybes suabejojo renginyje dalyvavę apskrities mokymo įstaigų atstovai, nes pastaruoju metu valstybės politika – kuo daugiau finansuoti inžinerinius mokslus, o Šiaulių teritorinės darbo biržos pateiktame 2013 metų įsidarbinimo barometre nurodyta, kad kaip tik inžinieriams įsidarbinti yra sudėtinga.
Biržos darbo išteklių skyriaus vedėja atsakė, kad barometras sudarytas tik Šiaulių apskričiai, todėl jis neatspindi visos Lietuvos situacijos, nes padėtis atskiruose šalies regionuose gali skirtis taip pat žymiai, kaip ir padėtis atskiruose Šiaulių apskrities rajonuose. Apskritai renginyje dalyvavę Šiaulių darbo biržos socialiniai partneriai pageidavo ne prognozės einamiems metams, o keleriems, kad į ją galėtų orientuotis tiek mokymo įstaigos, rengdamos mokymo programas, tiek jaunuoliai, besirenkantys profesijas.
Tačiau, kaip paaiškėjo, net Švedijos nacionalinė darbo rinkos taryba nesudaro ilgalaikių prognozių, o tik vieneriems metams.
Mažiau bedarbių, daugiau darbo vietų
Kita vertus, kad vis dėlto Šiaulių teritorinės darbo biržos parengtos optimistinės darbo rinkos prognozės 2013 metams yra gan realistinės, patvirtino pirmųjų šių metų duomenys, kuriuos pateikė Darbo išteklių skyriaus pavaduotoja Rima Šeškutė.
„Situacija darbo rinkoje akivaizdžiai stabilizuojasi, – teigė R. Šeškutė. – Apskrityje nedarbas sumažėjo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 0,2 procentinio punkto.“
Taigi šių metų kovo 1-ąją Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 23 278 bedarbiai, o tai sudarė 13 procentų visų darbingų apskrities gyventojų.
Ir čia nedarbo lygis atskirose vietose buvo labai skirtingas: jei Šiaulių mieste nedarbas sumažėjo 0,9 ir sudaro 10,2 procento, tai Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Akmenės rajonuose padidėjo nuo 0,2 iki 0,8 procento.
Per du šių metų mėnesius įregistruota 320 bedarbių mažiau nei prieš metus ir įregistruota 770 daugiau darbo pasiūlymų: iš 78 procentai pagal neterminuotas darbo sutartis. Iš viso per sausį ir vasarį įregistruoti nauji 3 187 darbo pasiūlymai ir iš viso darbo jėgos paklausa didėjo, mažėjo tik Šiaulių rajone 70 procentų.
Tad Šiaulių teritorinės darbo biržos darbuotojai per du šių metų mėnesius padėjo įsidarbinti 2 253 asmenims – 286 daugiau nei pernai.
Pagal verslo liudijimus veiklą vykdė 908 asmenys.
Iš viso per metus bedarbių skaičius Šiaulių apskrityje sumažėjo 1,8 procento, tačiau vis dar yra didelė vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus ir kaimo gyventojų nedarbo dalis, nors sumažėjo moterų, jaunimo iki 25 metų, ilgalaikių ir darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių dalis.
Jaunimo nedarbas – apie 7 procentus
Renginyje daug dėmesio buvo skirta ir 2011–2012 metų absolventų įsidarbinimo problemoms Šiaulių apskrityje.
Nors palyginti su bendru nedarbo lygiu, jaunimo iki 25 metų amžiaus darbo biržoje rodikliai yra beveik dvigubai geresni: kai bendras nedarbas apskrityje praėjusių metų pabaigoje siekė 11,9 procento, tai jaunimo – tik 6,6 procento.
Darbo išteklių skyriaus vedėjos V. Ignotienės teigimu, skaudžiausia yra tai, kad kas trečias Šiaulių darbo biržoje 2011 ir 2012 metais užsiregistravęs jaunuolis iki 25 metų yra absolventas.
Nors kita vertus, absolventų registravimosi darbo biržoje pikas yra liepą – tuoj po aukštosios ar profesinės mokyklos baigimo, vėliau tie skaičiai mažėja.
Aukščiausias vidutinis nedarbas Šiaulių apskrityje buvo 2001 metais – 16,5 proc. Daugiausiai bedarbių įregistruota 2009 metais – 35 304.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
