II-ąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc., šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas. LTV „Labas rytas“ studijoje ketvirtadienį svečiavęsis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo jaunimo nedarbo lygis. „Turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti“, – tikino pašnekovas ir pastebėjo, kad tarp bedarbių liepą jaustas nemažas susidomėjimas verslo liudijimais.
M. P. Balašaičio teigimu, didžiausias nedarbas yra Vilniaus, Mažeikių rajonuose, Šalčininkuose. Palangoje nedarbo lygis, teigiama, sumažėjo.
Pateikiame LTV „Labo ryto“ interviu fragmentą su Lietuvos darbo biržos direktoriumi.
Ką parodo šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys?
Statistikos departamento skaičiavimai ir mūsų skaičiavimai šiek tiek skiriasi, kadangi mes vadovaujamės skirtingais kriterijais.
Jeigu lygintume mūsų skaičius, tai mes šių metų II-ąjį ketvirtį tikrai jaučiame tam tikrus stabilizavimosi ženklus. Galima teigti, kad maždaug nuo gegužės mėnesio turime pastovų skaičių su tam tikrom korekcijom, kai absolventai baigia mokslo metus ir registruojasi Darbo biržoje.
Jeigu lygintume su 2009 m., tai mes pernai turėjome per pusmetį augimą maždaug dvigubai, o šiais metais mes fiksuojame augimą šiek tiek didesnį nei penktadalis.
Statistikos departamentas ima skirtingą amžių ir galbūt pagrindinis skirtumas tas, kad darbo ieškantieji pagal Statistikos departamento skaičiavimo tvarką irgi yra priskiriami prie bedarbių.
Ką atskleidžia naujausi duomenys?
Jeigu lygintume su praėjusiais metais, šiemet turime šoktelėjusį jaunimo nedarbą. Bet įvertinus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti.
O jeigu bendrais bruožais apžvelgtume visą situaciją, tai galime paminėti, kad šiandien skirtumai nedarbo tarp atskirų regionų tikrai mažėja. Galima išskirti [pagal nedarbo lygį] Vilniaus rajoną, Mažeikių rajoną, Šalčininkus, aišku, jaučiasi šiek tiek nedarbo mažėjimas Palangoje.
Yra kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Kėdainių, kuriose nedarbo lygis yra gerokai mažesnis už šalies vidurkį.
Kaip paaiškintumėte jaunimo suaktyvėjimą?
Galbūt jaunimas suaktyvėjo domėdamasis naujomis Užimtumo rėmimo įstatymo redakcijoje taikomomis priemonėmis – bus subsidijuojamas jų įdarbinimas, bus remiamas darbo įgūdžių įgijimas ir, manau, šios priemonės padės spręsti jaunimo nedarbo problemas. Džiugu, kad jaunimas tuo domisi.
Kiek liepą buvo užregistruota bedarbių Darbo biržoje, kiek pavyko jų įdarbinti, kiek jų ne savo noru buvo išbraukti iš bedarbių sąrašų?
Per liepą mūsų pastangomis yra įdarbinta 16 tūkst. žmonių. Tai yra maždaug trečdaliu daugiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Taip pat yra jaučiamas susidomėjimas verslo liudijimais – 3 tūkst. bedarbių liepą pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus.
Ne paslaptis, kad yra nutraukta darbo paieška apie 10 tūkst. žmonių. Jie vienaip ar kitaip atsisakė mūsų paslaugų ar nepriėmė pasiūlymų.
Sugriežtėjo tvarka ir nesąžiningiems bedarbiams. Pakomentuokite, kokie griežtesni reikalavimai įsigalioja.
Norint pasiekti rezultatų tiek bedarbis turi dėti pastangas, tiek ir Darbo birža turi stengtis padaryti viską, kas jai priklauso. Ir įžvelgiame situaciją, kad daugėja nemotyvuotų bedarbių, kuriems registracija Darbo biržoje reikalinga tik dėl valstybės teikiamų garantijų.
Nepaisant to, kad jos [garantijos] mažėja?
Vienos mažėja, o kitos nemažėja. Bet tikrai jaučiame nemažą dalį, kurie yra labiau atitrūkę nuo darbo rinkos ir jų motyvacija darbui ir reagavimas į mūsų pasiūlymus yra gana ribotas.
Kaip dabar atrodo tas bedarbio statusas?
Esminiai pakeitimai yra tokie, kad bedarbio statusas suteikiamas ne iš karto įsiregistravus Darbo biržoje, bet per penkias dienas, patikrinus visą informaciją, kurią apie save pateikia žmogus.
Taip pat yra numatyti griežti reikalavimai bedarbiams. Darbo pasiūlymo atsisakymas iš mūsų pusės yra vertinamas nelabai palankiai.
Kokių prognozių galima tikėtis metų pabaigoje, jei kalbėtume apie nedarbingumo lygį Lietuvoje?
Reikia tikėtis, kad nedarbo lygis mažės.
