Valstybės kontrolė pagaliau garsiai ištarė tai, kas iki šiol buvo laikoma vieša paslaptimi: Lietuvos darbo biržoje veikia apsukriai sukurta lėšų švaistymo sistema.
Valstybės kontrolė trenkė garsiai, be jokių skrupulų – Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairioms programoms išleido 393 mln. Lt biudžeto lėšų. Tačiau ji nesudarė suvestinio balanso, netiksliai pateikė informaciją apie ilgalaikį turtą, jo nusidėvėjimą, slėpė informaciją apie banke laikomus Europos Sąjungos paramos lėšų likučius, kurie praėjusių metų pabaigoje sudarė 389 tūkst. Lt. Be to, Darbo birža į Užimtumo fondo sąskaitą negrąžino 49 tūkst. Lt, kurių nepanaudojo įgyvendindama projektą „Naujų inovacinių paslaugų jaunimui vystymas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką“.
Kaltuosius pareikalauta nubausti
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame sprendime nurodyta pašalinti teisės aktų pažeidimus, o juos padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Tačiau faktai rodo, kad kai kurių Lietuvos darbo biržos tarnautojų veikla galėtų būti verta ir baudžiamojo persekiojimo.
Tai, kad Darbo biržos vadovai spjauna į bet kokius įstatymus ir galvoja tik, kaip pasipelnyti, rodo dar vienas Valstybės kontrolės nustatytas faktas – 2008 m. gegužę valstybiniai auditoriai Darbo biržai nurodė, kad jos įsteigta leidybinė grupė „Darbo biržos naujienos“, kuriai tais metais buvo skirta 408 tūkst. Lt, negali būti fi nansuojama iš Užimtumo fondo ir turėtų būti likviduota. Tačiau Darbo biržos direktorius tik šių metų vasarį nusprendė likviduoti šią leidybinę grupę nuo birželio 30 d.
Eksministrė nenori nieko prisiminti
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, neseniai išrinkta į Europos Parlamentą, paklausta, ką mano apie Valstybės kontrolės paskelbtas Lietuvos darbo biržos audito išvadas, nustebusi atsakė klausimu: „O kada jos buvo? Nieko nežinau.“
Pensininkų ir bedarbių globėja laikyta ministrė nepanoro nieko prisiminti apie ankstesnę savo bei ministerijos kontroliuojamų įstaigų veik lą. „Klauskite dabartinio ministro (R.Dagio – red. past.). Jis turi viską žinoti. Aš apie išvadas nieko nežinau, negaliu komentuoti.“
„Lietuvos darbo birža lėšas švaistė, kai jūs vadovavote ministerijai. Ar to nepastebėjote?“ – paklausėme eksministrės. Tačiau pyktelėjusi tik dar kartą pakartojo: „Klauskite Darbo biržos vadovų, klauskite ministro“. Vilija Blinkevičiūtė aiškiai nenorėjo prisiminti savo buvusio darbo, juo labiau problemų, kurios iškilo į viešumą po Valstybės kontrolės išvadų. Dabar ji dirbs Briuselyje, turės šiltą vietą, bus garantuotas sotus gyvenimas. Kiti rinkimai – tik už kelerių metų. Kam dabar sukti sau galvą ir domėtis, kur nukeliavo bedarbiams skirti pinigai? Ką jau kalbėti apie atsakomybės prisiėmimą.
Faktai rodo, kad kai kurių Lietuvos darbo biržos tarnautojų žvilgsniai nuolat nukreipti į Kauną. Kodėl biržos vadovybė tokia dosni su birža bendradarbiaujančioms kauniečių įstaigoms ir įmonėms?
Profesinei reabilitacijai organizuoti ir pašalpų programai numatyta 6,5 mln. Lt, beveik pusė jų atiteko Kauno darbo biržai. Valstybiniai auditoriai nustatė, kad dalis jų panaudota neefektyviai. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo konkurse viešoji įstaiga „Vilties žiedas“ mokymo paslaugas pasiūlė už kelis kartus didesnę kainą negu kitos įstaigos. Tačiau birža, nekreipdama dėmesio į šios įstaigos pasiūlytų kainų galimą nepagrįstumą, pripažino ją pirkimo konkurso laimėtoja. 2008 m. su „Vilties žiedu“ sudarytų sutarčių vertė sudarė 81 proc. šios įstaigos asignavimų arba 40 proc. visų Lietuvos darbo biržos lėšų, skirtų Profesinės reabilitacijos paslaugų ir pašalpų fi nansavimo programai. Vieno asmens profesinis mokymas šioje įstaigoje vidutiniškai kainavo beveik 43 tūkst. Lt, tačiau po mokymų įsidarbinti pavyko tik 23 iš 74 mokytų asmenų.
Dar įdomesnių klausimų kyla pažvelgus į Kauno regiono nuotolinio mokymo centro organizuojamus mokymus bedarbiams. „Pažiūrėkite, kokius mokymus kauniečiai organizuoja ir už kokią kainą. Jie pasiima milžiniškus pinigus iš Darbo biržos, nes aptarnauja ir visą Kauno regioną“, – pasidomėti siūlė aukštas pareigas užimantis Lietuvos darbo biržos specia listas. Tačiau tai jau atskiro rašinio verta tema.
Žmonės piktinasi
Prieš kelias savaites „Valstiečių laikraštis“ rašė, kaip Lietuvos darbo birža švaistė neįgalių bedarbių pinigus. Milijonai litų, kaip jau tapo įprasta, keliavo abejotiniems brangiems mokymams. Vėliau skaitytojai viešoje erd vėje karštai diskutavo apie Darbo biržos vykdomą politiką.
Nenorėjusi savęs įvardyti darbo biržos konsultantė rašė: „Dirbu darbo biržoje ir galiu garantuoti, kad bedarbių mokymas toks, koks yra dabar, – pinigų mėtymas. Pagrindinis stimulas bedarbiams mokytis yra stipendija. Retas bedarbis po kursų nesugrįžta atgal į darbo biržą. Ir kas nuostabiausia, kad vėl pageidauja dirbti nekvalifi kuotą darbą, o ne darbą pagal įgytą specialybę. O dėl tokios situacijos Lietuvos darbo birža kaltina teritorinių darbo biržų konsultantes, kad jos bedarbiams blogai parenka mokslus. Koks gali būti „parinkimas“, jei paskirtas lėšas būtina „įsisavinti“? Lietuvos darbo birža gal jau keturis metus vykdo įvairius projektus, finansuojamus iš ES lėšų, bet kasmet tie projektai tampa vis labiau idiotiškesni. Beje, kodėl niekas nekalba apie profesinę neįgaliųjų reabilitaciją? Tai taip pat didžiulė juodoji skylė, į kurią išmetamos lėšos.“
Už tai atsakinga ministerija
Viktoras Švedas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas
Lietuvos darbo bir ža yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi įstaiga. Ministerijos pareiga – kontroliuoti, kaip pavaldi įstaiga laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, vykdo Vyriausybės nutarimus, ministro įsakymus, kitus teisės aktus, kuriuos turi nustatyti naujasis Lietuvos darbo biržos vadovas. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo priimtame sprendime nurodyta ne tik pašalinti teisės aktų pažeidimus. Biržos vadovas įpareigotas patraukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis. Auditoriai nusikalstamos veikos požymių nenustatė.
Laukia radikalios permainos
Albertas Šlekys, Laikinasis Lietuvos darbo biržos direktorius
Valstybės kontrolės išvados mane sukrėtė. Kaip galima pridaryti tiek pažeidimų. Dėl to, kas vyko, kalti buvę vadovai. Tikrai nereikia tarnautojų, kurie neprisiima atsakomybės. Darbo biržoje tokių neliks. Vietoj dviejų pavaduotojų liks tik vienas. Viena kaltininkių išėjo dekretinių atostogų. Užtenka dirbti tik sau. Garantuoju, kad Lietuvos darbo birža stipriai pasikeis, ateis naujų žmonių, suvokiančių, kas yra atsakomybė. Sudaryta darbo grupė, kuri atlieka tarnybinį patikrinimą.
Vytautas Masalskis
