Kaip sunkmečiu užsidirbti moksleiviui? Jaunimo įdarbinimo specialistai pripažįsta tematantys dvi išeitis: vasaros atostogas iškeisti į braškių plantacijas, pavyzdžiui, Danijoje, arba bandyti laimę ne tik poilsiautojų, bet ir vasarą ieškančiųjų laikino darbo sostinėje – Lietuvos pajūryje.
Pasiūlymų nėra
Darbo biržai jau porą metų nebesubsidijuojant moksleivių įdarbinimo, Panevėžio krašto darbdavių durys neturintiesiems 18-os veriasi sunkiai.
Besidominčiųjų galimybe padirbėti per vasaros atostogas Panevėžio darbo birža sulaukia dar ankstyvą pavasarį, tačiau iki šiol nėra nė vieno darbdavio pasiūlymo asmenims iki 18-os metų. Mokinių viltis – vos keletas registruotų laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems darbininkams.
„Ieškančių darbo mokinių, ir pilnamečių, ir dar neturinčių 18-os, sulaukiame. Pastarųjų netgi daugiau. Ateina ne tik bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių, bet ir besimokančiųjų profesinio rengimo centruose“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio darbo biržos Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Skirmantė Danylienė.
Aukso laikai baigėsi
Didžiausio moksleivių antplūdžio birža laukia mėnesio pabaigoje. Tačiau, pasak S.Danylienės, jau porą metų minančių Darbo biržos slenksčius nepilnamečių gerokai sumažėję. Vedėja įsitikinusi: tokia tendencija dar nereiškia, kad moksleiviai praranda susidomėjimą darbu vasarą.
„Kai pradėjome internete skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas, eiti į biržą nebeliko prasmės. Dabar daugelis darbo skelbimus seka namuose, patys susisiekia ir tariasi su darbdaviais“, – mano S.Danylienė.
Anot jos, situacija darbo rinkoje dabar, palyginti su 2006–2009 metais, radikaliai pasikeitusi. Prieš trejetą ar penketą metų Panevėžio darbo birža vasaros atostogoms darbo parūpindavo maždaug 100 moksleivių. Didžiausias galimybes įsidarbinti nebaigusieji mokyklų turėjo 2003-iaisiais. Tą vasarą per Darbo biržą laikinai įsidarbino net 131 moksleivis.
Tokį darbdavių buvusį palankumą nepilnamečiams S. Danylienė sieja ne tik su ekonomine šalies situacija. Priimti dirbti moksleivį buvo patogu, nes už jį atlyginimą iš viešųjų darbų programos mokėdavo Darbo birža.
Pasak S. Danylienės, prieš trejetą metų tokia parama nutrūko – iš Europos Sąjungos socialinių fondų finansuojamos viešųjų darbų programos lėšos gali būti panaudojamos tik įdarbinant suaugusiuosius.
S.Danylienės teigimu, šiuo metu įsidarbinti moksleiviams galimybės gana menkos.
„Bendros tendencijos darbo rinkoje galioja visiems – ir darbo ieškantiems suaugusiesiems, ir moksleiviams, o šiuo metu Panevėžio darbo biržoje registruota apie 15 tūkst. bedarbių. Deja, Panevėžys – ne kurortinis miestas, kur vasarą atsiranda daug daugiau laisvų darbo vietų, tinkamų ir nepilnamečiams“, – pažymi vedėja.
Kompiuterininkų karta išaugo
Darbo biržos atstovė pažymi, kad laikmetis keičia ne tik darbdavių poziciją. Darbo ieškantys moksleiviai dabar atsakingiau nei prieš keletą metų vertina savo galimybes.
Dažniausiai nepilnamečiai asmenys ieško ledų, akinių pardavėjų, reklaminių lankstinukų, spaudos platintojų, aplinkos tvarkytojų, viešbučių ar kaimo turizmo sodybų kambarinių darbo, siūlosi dirbti žemės ūkyje.
„Per pastaruosius keletą metų pajutome, kad mokiniai jau suvokia, kokius darbus realiai galėtų dirbti. Prieš trejetą metų jie aiškindavo labai gerai dirbantys kompiuteriu. Netgi tėvai atėję tvirtindavo, kad vaikams reikia darbo kompiuteriu“, – pamena S.Danylienė.
Anot jos, galimybes įsidarbinti nepilnamečiams labiausiai apriboja tai, kad daugiausia registruojama darbo pasiūlymų turintiesiems kvalifikaciją.
Didžiausia aukštesniųjų klasių moksleivių viltis – nekvalifikuotos darbo jėgos ieškantis žemės ūkis ir statybinės organizacijos. S.Danylienės teigimu, 18-os sulaukusieji, bet mokyklos dar nespėjusieji baigti vasarą statybvietėse nešioja plytas, ardo šaligatvių plyteles ir pan.
Be to, darbdaviams nepatogu, kad dažniausiai moksleiviai pageidauja dirbti ne visą vasarą – užsidirbę nori dar ir paatostogauti.
Inga Kontrimavičiūtė