Jaunimas, ieškodamas darbo, turi pats išsikovoti sau darbo vietą. Neužtenka tik vartyti darbo skelbimus ir skųstis esama situacija. Trūksta noro norėti, pastangų tikslą pasiekti iki galo. Tokiomis mintimis dalijosi Lietuvos verslo konfederacijos surengtos diskusijos „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ dalyviai.
Pasigenda iniciatyvumo
„Buvome patalpinę skelbimą, kad ieškome praktikantų. Atsiliepė du ar trys, tikėjomės didesnio aktyvumo", – vieną iš pavyzdžių pateikė ryšių su visuomene agentūros „Idea Prima“ direktorius Paulius Tamulionis. Jis pasakojo kelias istorijas, kaip į skelbimą atsiliepę kandidatai, į darbo pokalbius taip ir neatėjo, nes „nerado įėjimo“.
„Turėjome vieną praktikantą mėnesiui, kuriam būtume pasiūlę nuolatinį darbą, tačiau jis pasibaigus praktikos terminui tyliai susikrovė daiktus ir išėjo“, – prisiminė P. Tamulionis. Kad jaunimui trūksta aktyvumo ir noro dirbti parodymo, jam pritarė ir „Cofee Inn“ valdybos pirmininkas Daumantas Mikučionis.
„Dažnai esame pirmas jaunimo darbdavys po mokyklos. Pasigendame jų pozityvių nuostatų“, – teigė jis.
„Darbą reikia išsikovoti. Reikia ieškoti ne darbo, o savirealizacijos“, – diskusijos dalyviams antrino „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. Elementarus vaistas nuo nedarbo, jo teigimu, savo svajonės realizacija.
„Kai mes kalbame, kaip jaunam žmogui susirasti darbą, žiūrime į tai labai primityviai – pabeldžiau į duris, paklausiau ar direktorius turi man darbo. Yra ne mažiau 10 skirtingų būdų, kaip galima ieškoti darbo, apie tai ir reikėtų kalbėtis“, – sakė A. Zabulis.
Krizė išgrynins jaunimo verslumą?
Diskusijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė, kad jaunimo nedarbas labiausiai pasijuto per krizę. Tai savaime aktyvavo pajėgas, kaip spręsti problemą, nes ji pasirodė dienos šviesoje.
„Kartais sau iškeliu tokį klausimą, kas būtų, jeigu mes gyventume ne krizės sąlygomis ir šalyje būtų nedarbas 3–4 proc. Kiek būtų jaunimo, kurie registruotųsi į verslumo iniciatyvas? Visos šalys turi panašių problemų, tačiau šiuo metu vykstantys verslumo projektai verčia pasitempti. Pažiūrėsime, kokia bus iš to nauda. Gal čia toks lietuvių charakterio bruožas – mes nemokame, nenorime norėti. Tai nereiškia, kad jaunimas yra blogesnis, tačiau jeigu mums pavyktų pasinaudoti krize ir per ją išugdyti segmentą naujų verslininkų, galėtume vėliau tuo pasidžiaugti“, – teigė švietimo viceministrė.
„Tu gali turėti kiek nori teigiamų nuostatų ir patirties, bet jeigu verslo aplinka šalyje bus neigiama, žmogus savo energiją nukreips kita kryptimi“, – svarstė Ilja Malkin. Jis, svarstydamas nuo ko priklauso jaunimo sėkmė darbo rinkoje, išskyrė keturis veiksnius – teigiamas nuostatas, žinias, patirtį ir palankią verslo aplinką.
Verslumas, anot jo, nebūtinai reiškia verslo sukūrimą, versliu gali būti ir eidamas samdomo darbuotojo pareigas, t.y. kurdamas pridėtinę vertę įmonei.
Jaunimo verslo klubo (JVK) prezidentė Silvinija Simonaitytė pritarė I. Malkin dėl keturių svarbiausių veiksnių, siekiant įsitvirtinant darbo rinkoje ir pridūrė, kad juos visus įgyvendinus, būtume geresnė šalis net už Šveicariją. Vis dėlto realybė kiek kitokia.
„Sprendimas yra labai kompleksiškas, vien sutvarkius verslo aplinkos įstatyminę bazę, tačiau nepakeistus nuostatų, naudos bus nedaug“, – dėstė S. Simonaitytė.
Ji teigė, kad jų verslo klubas bandė pasidomėti, ar lietuviai yra verslūs. Gautas atsakymas buvo dviprasmiškas – lietuviai verslūs, o naujų verslų nedaug.
Geriausia lengvata – partnerystė
„Sprendimas vis tiek kažkur yra, – vilties į diskusiją apie jaunimo nedarbą bandė įpūsti A. Zabulis.– Kokių verslui reikia lengvatų? Kito žmogaus, kuris galėtų jį papildyti. Kitas dalykas, kurio mums trūksta, pažanga. Tikrai buvo labai gražių iniciatyvų („Langas į ateitį“, „Kam to reikia“), bet jos kažkaip užgęsta“, – dėstė „Omnitel“ prezidentas.
Kitas svarbus dalykas, anot jo, pasaulio globalėjimas. Jeigu į tai neatsižvelgsime, patys save nuskriausime.
„Yra daugybė start–up'ų, padariusių verslų Nigerijoje, Sicilio slėnyje. Pamiršome svarbų techtoninį lūžį tarp XX ir XXI a. verslų, tarp kurių didžiulis skirtumas“, – dėstė A. Zabulis.
