Darbo kaina Lietuvoje kyla kaip ant mielių. Tačiau jo augimą labiausiai stumia padėtis darbo rinkoje, o ne įmonių plėtra. Didėjant pinigų masei auga vartojimas, kyla infliacija, brangstantis pragyvenimas reikalauja didesnių pajamų, teigia "Lietuvos žinios".
Atsakingos institucijos kas ketvirtį praneša - atlyginimai mūsų šalyje sparčiai didėja, toli pralenkę darbo našumo augimą.
Faktai
Statistikos departamentas pranešė, kad vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies ūkio (be individualių įmonių) gamybos ir paslaugų įmonėse, šiemet balandį-birželį, palyginti su praeitų metų laikotarpiu, išaugo 20,1 procento.
Sparčiausiai darbo išlaidos augo statybos (31,8 proc.), apdirbamosios gamybos (23,0 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio priemonių taisymo (20,4 proc.), transporto sandėliavimo ir ryšių (20,3 proc.), lėčiausiai - elektros, dujų ir vandens tiekimo (13,2 proc.), viešojo valymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (14,1 proc.), nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos (14,7 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (16,2 proc.) įmonėse.
Pagal optimistinės Finansų ministerijos prognozes, 2008 metais darbo užmokestis didės 15,1 proc., 2009-aisiais - 7,6 proc., 2010 metais - 7,2 procento.
Vidutinis šių metų nedarbo lygis sumažės iki 4,5 procento. Dėl darbo užmokesčio augimo padidėjusi darbingo amžiaus žmonių motyvacija ieškoti darbo priartins nedarbo lygį iki infliacijos nedidinančio lygio - 6 procentų.
Situaciją kaitina darbuotojų trūkumas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas darbo sąnaudų augimą vertina kaip natūralų ekonominį faktą. Anot jo, pagrindinės to priežastys - didėjanti darbo jėgos paklausa ir sumažėjusi pasiūla. Kaip priežastį specialistas įvardija ir padidėjusį nedarbo dienų skaičių per metus, kurios statistiškai brangina darbo jėgą.
Vertindamas darbo sąnaudų augimą ekspertas atkreipia dėmesį į tai, ar didėjantis užmokestis ir sukuriama pridėtinė vertė yra susiję. "Kai darbuotojai pagamina daugiau produkcijos arba brangsta jų kuriamo produkto kaina, darbo išlaidų didėjimas yra normalus reiškinys. Problema atsiranda, kai algos didėja labiau nei produktyvumas. Šiuo metu yra daug ką dirbti, bet mažai kam dirbti. Kita vertus, darbo jėgos trūkumas - sąlyginis dalykas. Šią problemą galima spręsti investuojant į darbo jėgą taupančias technologijas ar automatizuojant darbo vietas (pvz., kasos be kasininkų). Imigracija - taip pat natūralus ekonominis procesas. Šalies gyventojai išvažiuoja dirbti į užsienį, tad nenuostabu, kad mūsų šalies verslininkai atsiveš pigesnės darbo jėgos iš kitų šalių", - svarsto ekspertas Ž.Šilėnas.
Algų didinimas - ne iš dosnumo
Mažmeninės prekybos tinklą valdančioje "Maxima LT" darbuotojų trūkumas taip pat juntamas. Anot bendrovės atstovės ryšiams su visuomene Viktorijos Jakubauskaitės, prekybininkai labiausiai darbuotojų trūkumą jaučia didmiesčiuose - Vilniuje ir Kaune. Mažesniuose miestuose problema nedidelė. Savo darbuotojus "Maxima LT", jeigu reikia, aprūpina gyvenamuoju plotu, organizuoja jų vežimą į darbą ir iš darbo bei nuolat peržiūri algas.
"Parduotuvių darbuotojams algos kasmet keliamos mažiausiai kartą. Mūsų parduotuvių darbuotojai gauna didžiausius atlyginimus tarp prekybininkų - atskaičius mokesčius, jie siekia iki 1500 litų ir daugiau. Uždarbio dydį lemia darbo stažas bei darbo rezultatai. Trejus metus dirbančios pardavėjos alga į rankas gali siekti 1700 litų", - sakė V.Jakubauskaitė.
Paklausa neatitinka pasiūlos
Anot Lietuvos darbo biržos Pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Buckaitės, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema aktuali jau ne pirmus metus.
"Prieš 5 metus šalyje pačia didžiausia problema laikėme nedarbą, o šiandien problema - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šiuo metu laisvų darbo vietų registruojama daugiau negu bedarbių, galinčių tas vietas užimti. 2002-2004 metais buvo registruojama per 10 tūkst. laisvų darbo vietų, šiemet - apie 24 tūkstančius. Bedarbių ankščiau buvo registruojama 20 tūkst., dabar - iki 15 tūkstančių. Žiūrint kiekybiškai, atrodytų, kad laisvas darbo vietas nesunkiai galėtų užimti bedarbiai. Tačiau tai yra didžiausia pasiūlos ir paklausos neatitikimo problema. Nes apie 40 proc. registruotų bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Todėl darbo birža organizuoja profesinį mokymą, siunčia įgyti paklausią profesiją ir panašiai, - teigia I.Buckaitė. Pasak specialistės, paklausiausios yra darbininkiškos statybų sektoriaus profesijos, taip pat darbo rinkoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, įvairių sferų vadybininkų, mokytojų, ypač anglų, lietuvių kalbos, matematikos ir informacinių technologijų.
Dabartinė darbo rinkos situacija diktuoja, kad norint išlaikyti dirbančiuosius ir pritraukti naujų darbuotojų darbo sąlygos turi būti geresnės nei konkurento. Kaip prognozuoja Lietuvos darbo birža, darbdavių kasdienine būtinybe tampa darbuotojų motyvavimas, nuolatinės investicijos į jų kvalifikacijos kėlimą, darbo aplinkos gerinimą.
Padidėjusios pajamos taupyti neskatino
Padidėjusias darbo užmokesčio sąnaudas bankininkai vertina kaip padidėjusias jų klientų pajamas ir didesnius piniginius srautus. AB SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, kad atlyginimų didėjimas reiškia ir galimybę daugiau išleisti.
"Pasirinkti taupyti galėjo tie, kurių pajamos gerokai viršijo būtinąsias išlaidas - maistui, būsto išlaikymui, sveikatos priežiūrai. Tačiau pasirinkimas taupyti nebuvo toks populiarus dėl taupymui nepalankios aplinkos: už indėlius bankuose palūkanos nekompensavo netgi infliacijos, o modernios taupymo priemonės dar mažai pažįstamos. Iki šiol populiariausia taupymo priemonė - terminuotas indėlis, pagal kurį dabar banke taupoma 10, 899 mlrd. litų. Vis dar išliekanti didelė santaupų dalis - 10,068 mlrd. litų - laikoma einamosiose sąskaitose leidžia manyti, kad šie pinigai numatyti artimiausioms išlaidoms", - sako ekspertė.
Augančios gyventojų pajamos suteikė nemažai lūkesčių, kad jos ir toliau augs, todėl tai paskatino drąsiau skolintis tiek vartojimo reikmėms, tiek būstui įsigyti. Tokią prielaidą pagrindžia ir statistika.
Anot ekspertės, šių metų liepą namų ūkių paskolų portfelis - (21,165 mlrd. litų) jau viršijo namų ūkių indėlių bankuose portfelį (21,143 mlrd. litų).
"Padidėjusios gyventojų pajamos taupymo tempų nepadidino, tačiau padidino skolinimosi ir vartojimo mastą. Nors gyventojų santaupos banke ir nemažėja, atvirkščiai - nuolat didėja, vis dėlto paskolos auga sparčiau. Padidėjus infliacijai taupymas mažai patrauklus. Vis dėlto padidėjusios paskolų palūkanos turėtų prislopinti ir norą, ir galimybes skolintis", - prognozuoja J.Varanauskienė.
Jolita Žvirblytė
