Aukso pariteto įvedimas buvo įprasta didžiųjų pasaulio valstybių praktika, skirta palengvinti tarptautinės prekybos mokėjimus XIX a. ir XX a. pradžioje, kai galiojo aukso standartas. Tai buvo daroma nuo 1944 m. iki 1971 m., kai JAV prezidentas R. Niksonas nusprendė nutraukti šią sistemą, panaikindamas JAV dolerio padengimą auksu.
Numatyta, kad naujoji V. Putino priemonė galios nuo kovo 28 d. iki birželio 30 d. Tai naujausias iš daugelio su rubliu susijusių rusų veiksmų, pradedant kovo 23 d. paskelbtu pranešimu, kad už Europos dujas jie priims tik rublius, o ne eurus ar JAV dolerius.
Prognozuota, kad Rusija šią politiką taikys naftai, tačiau ji žengė dar toliau ir pranešė ketinanti ją taikyti visoms eksportuojamoms prekėms (tokioms, kaip kviečiai, nikelis, aliuminis, sodrintas uranas ir neonas).
Pagrindinis šių veiksmų tikslas – bandyti užtikrinti rublio patikimumą, padarant jį labiau pageidaujamą „Forex“ rinkoje, nors tai taip pat atitinka ilgalaikius Rusijos ir Kinijos bandymus susilpninti JAV dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos (t. y. valiutos, kuria įkainota dauguma tarptautinių prekių ir kurią dauguma centrinių bankų laiko savo užsienio atsargose), dominavimą.
Rublis smuko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, kai, reaguodami į Rusijos invaziją į Ukrainą, Vakarai įvedė sankcijas.
Po didelio kritimo rublis šiek tiek atsigavo, tai būdinga tokioms situacijoms (ir dažnai vadinama „valiutų kursų persistumdymu“). Tačiau po pranešimo apie mokėjimą už dujas rubliais, valiuta dar labiau sustiprėjo (nesvarbu, kiek rimtas ir įgyvendinamas planas iš tikrųjų yra – kol kas naujoms V. Putino taisyklėms buvo pasipriešinta).
Paskelbus apie auksą, valiuta toliau stiprėjo ir pasiekė maždaug 83 rublius už dolerį. Kaip teigė tauriųjų metalų analitikas Ronanas Manlis, tai prasminga, jei atsižvelgsime į tai, kad gramo aukso rinkos kaina šiuo metu yra apie 62 JAV dolerius (56,9 euro). Tai gana artima V. Putino paskelbtam teiginiui, kad 1 gramas aukso prilygsta 5 tūkst. rublių, todėl aukso kursas iš tikrųjų yra 81 rublis už 1 JAV dolerį.
Ankstesnės auksu pagrįstos sistemos
Kad suprastume aukso standarto ir vadinamosios „Bretton Woods“ sistemos panašumus, verta atkreipti dėmesį į istorinę paralelę.
1816 m. Jungtinės Karalystės monetų kalybos akte buvo nustatyta, kad svaro sterlingų vertė yra 113 grynojo aukso grašių, o 1900 m. JAV aukso standarto akte buvo nustatyta, kad dolerio vertė turi būti 23,22 grynojo aukso grašio. Abu šie aktai kartu reiškė, kad oficialus aukso pariteto kursas yra 1 tuometinis svaras sterlingų arba 4,87 tuometinio JAV dolerio.
Panašiai buvo ir pokariu „Bretton Woods“ laikotarpiu: buvo nustatyta, kad 1 uncija aukso verta 35 tuometinių JAV dolerių, o visos kitos valiutos buvo fiksuotos ir konvertuojamos į JAV dolerį. Auksas buvo šios sistemos pagrindas, juo buvo grindžiamas pinigų patikimumas.
Žinoma, rublio pririšimas prie aukso standarto yra susijęs su tam tikromis „žaidimo taisyklėmis“, kurių Rusija turės laikytis. Ji turėtų būti pasirengusi keisti auksą į rublius su visais, kurie to nori.
Būtent taip „Bretton Woods“ laikais elgėsi JAV, ir tai lėmė sistemos žlugimą: didėjant JAV išlaidoms Vietnamo karui, dolerio turėtojai vis labiau nerimavo dėl jo vertės ir siekė jį iškeisti į auksą.
Vienašališką sprendimą atsisakyti šios sistemos JAV prezidentas R. Niksonas priėmė bijodamas, kad JAV pritrūks aukso, o tai būtų sugriovę dolerio patikimumą.
Po šio sprendimo pasaulis perėjo prie „plaukiojančių“ valiutų kursų sistemos, o aukso kaina nuolat kilo, nes pasaulio valiutos jo atžvilgiu silpnėjo. Šią sistemą veiksmingai palaikė XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje amerikiečių sudarytas sandoris pirkti naftą iš Saudo Arabijos ir teikti jiems karinę paramą mainais į tai, kad Saudo Arabija doleriais pirks JAV vyriausybės obligacijas.
Rusijos problema yra ta, kad jei ji norės keisti rublius į auksą, netrukus gali atsidurti panašioje situacijoje kaip JAV 1971 m. Karai yra neįprasta padėtis, kurią lydi didžiulis neapibrėžtumas: patikimos prognozės neįmanomos, o rinkos gali perdėtai reaguoti į naujus įvykius, ypač trumpuoju laikotarpiu. Jei pasitikėjimas rubliu vėl sumažės, daugelis investuotojų gali nuspręsti atsiimti auksą iš centrinio banko, o tai gali labai destabilizuoti Maskvos padėtį.
Rusijos galimybės išlaikyti fiksuotą rublių kursą už auksą yra glaudžiai susijusios su tuo, kas atsitiks su rusiškos energijos paklausa. Jei Vakarai priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų atsisakys pamažu, tuomet rublių paklausa padės palaikyti valiutą (ypač jei Vakarai galiausiai sutiks atsiskaityti rubliais).
Tačiau jei politikai paklausys ekonomistų ir iš karto nutrauks rusiškų dujų, naftos ir kitų prekių importą, rublis gali smarkiai smukti, kartu su visa Rusijos ekonomika. Nors tai sukeltų tolesnį kainų šuolį ir skausmą visiems, tai gali būti veiksmingiausias ir galbūt net saugiausias būdas paskatinti Rusiją nutraukti karą.
