„Pagrindinis klausimas yra konkurencija, derama ir pakankama, kuri gali įtakoti kainų kritimą. Lenkijoje tai buvo padaryta per Caritą. Bažnyčia kartu su Caritu įsteigė vaistinių tinklą Lenkijoje ir tai labai stipriai įtakojo vaistų kainas“, - pasakoja R. Karbauskis.
Didieji šalies vaistinių tinklai į politiko kalbas sukurti dar vieną konkurentą žiūri ramiai ir nelabai tiki, kad jam pavyks. Vaistinių atstovai teigia, esą ir dabar vaistų kainų negali nusistatyti, kokių tik panorėję. Įstatymais nustatytas antkainis – nuo 5 iki 20 proc. O pačius vaistus tinklai perka tokiomis kainomis, kokias yra susiderėjusi Sveikatos apsaugos ministerija.
„Kainos struktūrą sudaro, didžiausią dalį gauna gamintojai, iki 80 proc. Vaistinės realus antkainis yra kompensuojamiems vaistams 5 proc., nekompensuojamiems – iki 20 proc. dar didelę kainos dalį sudaro PVM, nekompensuojamiems – 21 proc.“, - aiškina Vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai nuolat sulaukia kritikos, kad yra per švelnūs derybose su farmacijos gigantais ir nesugeba Lietuvai išsiderėti mažesnių kainų, nei, pavyzdžiui, Lenkija. Valdininkai sutinka, kad visų galimybių mažinti kainas neišnaudoja.
Nors valstybines įmones dažnai lydi korupcijos ir nepagrįsto išlaidavimo šešėliai, Ramūnas Karbauskis viliasi, kad šią bėdą išspręstų valstybiniam vaistų tinklui vadovauti paskyrus sąžiningus vadovus. Tačiau žmonės netiki, kad Lietuvoje tai įmanoma.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
