Pasaulio akcijų rinkas penktadienį toliau smukdo nepasitikėjimo nuotaikos. Pentadienį taip pat paaiškėjo, kad, JAV banko „JP Morgan" duomenimis, nuo 2007-ųjų didžiausias su mokumo problema susidūrusio Dubajaus skolintojas yra bankas „Royal Bank of Scotland".
Penktadienį Abu Dhabi Commercial Bank PJSC pranešė, kad derasi su skolas restruktūrizuoti siekiančia „Dubai World“.
„Vakar ir šiandien keletą kartų diskutavome su „Dubai World“. Geras dalykas tai, kad turime daug garantijų“, - trečiojo pagal dydį skolintojo Jungtiniuose Arabų Emyratuose vadovą Ala‘a Eraiqatą cituoja Bloomberg.
Dubajui yra skolinę bankai „Credit Suisse“, HSBC, „BNP Paribas“ ir „Deutsche Bank“. Bankai „Barclays“, „Lloyds“ ir „Royal Bank of Scotland" kol kas atsisako komentuoti esamą padėtį.
Ši diena žiniasklaidoje finansų maklerių jau vadinama „Juoduoju penktadieniu“. Aiškėja, kad daugybei statinių savininkų tapus nemokiems, Dubajui buvo išduota daugiausiai blogų paskolų visoje istorijoje.
Rinkose - panika
Ketvirtadienį Europos akcijų biržose buvo stebimas labai greitas smukimas. Tai lėmė nerimas dėl finansinių problemų dirbtinių salų, dangoraižių ir viešbučių rojumi vadinamame Dubajuje.
Dubajus paskelbė, kad dvi didžiausios emyrato kompanijos prašys atidėti jų finansinius įsipareigojimus, kurie sudaro milijardus JAV dolerių.
Koncernas „Dubai World“ pranešė, kad siūlys kreditoriams atidėti kai kurių savo finansinių įsipareigojimų vykdymą ir taip sukėlė nuogąstavimus dėl gresiančio nemokumo. Skelbiama, kad „Dubai World“ turi beveik 60 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimų. Bendri Dubajaus finansiniai įsipareigojimai yra apie 80 mlrd. JAV dolerių. Tiek Dubajus prisiskolino per ketverius metus, statybų bumo laikais siekdamas paversti emyratą pasauliniu turizmo traukos centru.
Europos bankų akcijos bendrai vakar smuko trimis procentais. Šveicarijos banko „Credit Suisse“ teigimu, Europos bankams Dubajus skolingas apie 13 mlrd. eurų (apie 19,6 mlrd. JAV dolerių).
Penktadienį rinkose išlieka pesimistinės nuotaikos: investuotojai palikinėja rizikingesnėmis laikomas pozicijas, išpardavinėja akcijas.
Ketvirtadienį labai ženkliai krito Jungtinės Karalystės bankų „Standard Chartered“, HSBC, „Barclays“ akcijos.
Labiausiai smuko Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos biržų indeksai. „Wall Street“ nepateikė jokių duomenų, kadangi JAV birža buvo uždaryta Padėkos dienos proga. Duomenys iš JAV bus paskelbti šiandien.
Investuotojai nerimauja dėl savo investicijų viename iš Jungtinių arabų emyratų – Dubajuje, o bankai bando nuspėti galimas nuosmukio pasekmes.
Jeigu emyrato statybų ir prabangaus turizmo burbulas sprogtų, o didžiosios kompanijos taptų nemokios, to pasekmės galėtų dar kartą supurtyti visą finansų sistemą, panašiai, kaip daugiau nei prieš metus grandininę finansų griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ žlugimas. Skirtumas tas, kad anuomet ir šalių ekonomikos, ir pasaulio finansų sistema kritimui turėjo resursų.
Andriaus Balaišio, investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ direktoriaus ir fondo valdytojo komentaras:
Šiandienos rinkų smukimą daugiausiai lėmė žinios iš Dubajaus. Jo šeichas (Mohammedas bin Rashidas Al-Maktoumas - Balsas.lt past.) nuolat tikino, jog viskas bus gerai, tad naujiena visiems buvo labai netikėta; be to, išvakarėse Dubajus iš kito emyrato, Abu Dhabi, pasiskolino dar 5 mlrd. JAV dolerių. O nuo ketvirtadienio Jungtiniuose Arabų Emyratuose atostogos iki gruodžio 6-osios, taigi telieka laukti ir nerimauti. Jeigu per tą laiką bus pasiekta kokio susitarimo, tuomet galėsime kiek atsikvėpti, jeigu ne – bus daug nerimo. Juk Dubajus prasiskolinęs „iki ausų“, o visų šalių vyriausybės ir finansinės institucijos dabar susiduria su sunkumais ir tik telaukia, kada bus grąžintos skolos. Jeigu paaiškėja, kad negalima atgauti tokio masto skolų, vyriausybės gali arba kelti mokesčius, arba spausdinti pinigus. Bet žinome, kad ne visos šalys gali spausdinti pinigus. Dubajus statė dirbtines salas ir pasirodė, jog jo pagrindas buvo iš smėlio ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
