Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas
Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai blogų ilgalaikių pasekmių finansų rinkos nepatirtų.
Gali priartėti palūkanų kėlimas
JAV laukiama, kad FED vadovė Janet Yellen (Dženet Jelen) duos signalų rinkai dviem kryptimis: pirmiausia, kaip FED vertina pastarųjų mėnesių nedarbo rinkos situacijos gerėjimą, ir ar gerėjimo tempas atitinka FED lūkesčius, ir antra – kada galima tikėtis bazinių palūkanų didinimo. „Danske Bank“ prognozuoja, kad jau šį trečiadienį FED gali paminėti, kad palūkanų kėlimas bus anksčiau negu tikėtasi iki šiol. Tai būtų ypatingai svarbi žinia visai rinkai.
Šią savaitę taip pat bus paskelbti duomenys apie infliaciją JAV. Vartotojų kainų indekso metinis augimas turėtų siekti apie 2 proc., o per rugpjūtį kainos, prognozuojama, turėtų išlikti vietoje.
Rinkos laukia Škotijos sprendimo
Investuotojai šią savaitę taip pat labai laukia, kokia bus Škotijoje vyksiančio nepriklausomybės referendumo baigtis. Jis vyks ketvirtadienį, rugsėjo 18 dieną. Nors teigiamo atsakymo tikimybė yra kiek mažesnė, tačiau jeigu atsiskyrimas įvyktų, rinkos, ypač susijusios su Didžiąja Britanija, į tai sureaguotų neigiamai.
Vis tik tikimasi, kad ir atsiskyrimo atveju neigiamas efektas būtų trumpalaikis ir neturėtų ypatingai blogų ilgalaikių pasekmių finansų rinkoms.
ECB skatins euro zonos ekonomiką
Svarbiausias savaitės įvykis euro zonoje bus ECB papildomo likvidumo injekcijos – tikslinės refinansavimo operacijos (TLRTO) pirmieji rezultatai. Šios injekcijos yra skirtos paskatinti kol kas gana pasyvų kreditavimo procesą euro zonoje – programa sukonstruota taip, kad tik teigiamą naujo skolinimo balansą turintys bankai galės ja naudotis visa apimtimi. „Danske bank“ analitikai mano, kad pirmajame aukcione gali būti pasiskolinta 97 mlrd. eurų, arba 24 proc. viso apimties, numatytos pirmoms dviem emisijoms.
Iš kitų skelbiamų savaitinių rodiklių, svarbiausias bus Vokietijos ZEW indeksas, nusakantis didžiausios euro zonos ekonomikos nuotaiką. Rodiklis nuo metų pradžios nuolatos krito, ir tikėtina, kad rugsėjį kritimo tendenciją indeksas pratęs, mažėdamas iki 2,3 (rugpjūtį – 8,6).
