Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius Valstiečių laikraščiui teigė pastebėjęs, kad 2023 m. net iki 2,5 karto išaugęs žemės mokestis labiausiai sudavė jauniems, stipraus ekonominio pagrindo dar nespėjusiems susikurti krašto ūkininkams. Kai kuriuos toks mokesčio dydžio šuolis gali visai atbaidyti nuo ūkininkavimo.
O ir kitiems, turintiems smulkius ar vidutinio dydžio ūkius, kai praėjusieji metai buvo tokie skurdoki, nuotaikos tikrai nepakėlė. Jau keletą mėnesių prieniškiai ūkininkai, susirašinėję su Prienų rajono savivaldybės administracija, bandę vesti derybas su meru Alvydu Vaicekausku, kad būtų peržiūrėtas ir sumažintas žemės mokesčio tarifas, apčiuopiamesnių rezultatų taip ir nesulaukė. Todėl subūrę derybinę grupę ir toliau siekia užsibrėžto tikslo – įvairiais civilizuotais būdais bando atkreipti dėmesį į problemą.
M. Butkevičius VL minėjo, kad iš savivaldybės vadovų gauti atsakymai žemdirbių netenkina, nes juose nėra konkrečių sprendimų, kuriais ūkininkams būtų sumažinta žemės mokesčio našta ar sumažintas tarifas. Todėl ūkininkai surašė reikalavimus, tarp kurių – prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti, kurie savivaldybės administracijos tarnautojai, iš Registrų centro gavę informaciją apie išaugusias žemės vertes, jų neviešino.
Ūkininkams kelia abejonių, kad jie iš anksto gavę informaciją iš Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) apie nuo 2023 m. įsigaliojančias naujas žemės mokestines vertes, Prienų rajono savivaldybės tarybai neteikė svarstyti sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų patikslinimo, kaip tai numatyta Žemės mokesčio įstatyme.
Anot M. Butkevičiaus, žymiai išaugus žemės mokestinei vertei, Prienų rajono savivaldybės taryba galėjo persvarstyti ir sumažinti pačios sprendimu nustatytą 1,4 proc. mokesčio tarifą, bet to laiku nepadarė. Ūkininkams šiemet sakoma, kad jau nieko negalima pakeisti – tarifas nustatytas dvejiems metams.
Tačiau Prienų krašto žemdirbiai siūlo keisti už 2023 m. sumokėto žemės mokesčio kompensavimo mechanizmą, numatant Kaimo plėtros rėmimo programoje lėšų ir tokiu būdu sudarant galimybę 50 proc. kompensuoti žemdirbių sumokėto žemės mokesčio. Taip pat 50 proc. žemės mokesčio lengvatą suteikti ir 2024 m., o 2025 m. žemės mokesčio tarifą nustatyti 0,7 proc. nuo mokestinės žemės vertės.
Savivaldybė – kurčia
Prienų rajono žemių našumo balas, pasak M. Butkevičiaus, kiek mažesnis nei kituose rajonuose, pagal tai nustatytas per didelis žemės mokestis – Prienai negali lygintis su Vidurio Lietuvos laukais, kur ūkininkavimo galimybės kur kas geresnės, gaunami didesni derliai ir pajamos.
„Savivaldybės administracijos atsakingi asmenys turėtų pripažinti savo klaidą ir rasti būdų, kaip kompensuoti padidėjusias ūkininkų išlaidas, iš naujo apsvarstyti žemės mokesčio tarifą ir jį sumažinti“, – trumpai ir aiškiai žemdirbių siekius apibendrino LŪS Prienų skyriaus vadovas.
Susirūpinimą kelia ir kitos ryškėjančios tendencijos – ūkininkai sulaukia skambučių ir raginimų parduoti žemes, primenama, kad „dabar nenupirkus, vėliau pigiai mokės“.
„Žodžiu, duoda suprasti, kad mes „neišvešime“. Prisideda dar ir žemės mokesčiai. Tad susidaro įspūdis, kad norima nuvyti vietos ūkininkus nuo žemės. Man atrodo, kad tai pasityčiojimas iš ūkininkų, ypač iš kaime žemę dirbančio jaunimo. Panašių įtarinėjimų jau buvo ir anksčiau. Ir aš buvau sulaukęs panašaus skambučio, esą „nevarkite, mes dabar sumokėsime, nes kitaip paskęsite skolose“. Skambinę įspėjo, kad mums bus tik sunkiau“, – atkreipė dėmesį M. Butkevičius.
Ne žemės mokestis kaltas
Kad skirtingose savivaldybėse žemės mokestis kito nevienodai, pajuto ir Birštono –Prienų krašto ūkininkas Paulius Radvila, kurio ūkio laukai išsidėstę per abiejų savivaldybių teritorijas. Jam nesunku palyginti, kaip skyrėsi žemės mokestis Birštono ir Prienų rajonų savivaldybėse už praėjusius metus. P. Radvilos teigimu, mokestis tikrai skyrėsi – Prienuose anksčiau mokėjo maždaug 9 Eur/ha, o dabar teko sumokėti apie 20 Eur/ha – padidėjo net daugiau negu du kartus. Birštono savivaldybėje mokestis padidėjo tik truputį.
„Visi žinome, koks rizikingas yra ūkininkavimas. Grūdai atpigo beveik 100 Eur/t, o žemės mokestis padidėjo tik eurais. Bet vargu ar iš to reikėtų daryti politiką, – pabrėžė ūkininkas. – Žinoma, jeigu surinkti pinigai sąžiningai grįš į tą patį kaimą. Savivaldybė, aišku, blogai padarė, buvo galima padaryti geriau, kitaip ir komunikuoti. Bet dėl 10 eurų nemanau, kad verta kovoti.“
Anot ūkininko, dideliam ūkiui susimokėti padvigubėjusį žemės mokestį buvo įmanoma, nes hektarui tenkančių išlaidų padidėjimas 10 eurų yra labai nežymus, atsižvelgiant į tai, kiek brango trąšos, didėjo kitos išlaidos.
„Išlaidos hektarui svyruoja tarp 700–1000 eurų, tad 10 eurų – labai menka dalis. Kur kas ryškiau jaučiasi tai, kad pasikeitė išmokų dydžiai – buvo žadamos vienokios, tačiau realybėje jos sumažėjo po 30 Eur/ha. Tai jau didesni pinigai. Tad gyvenimas ūkininkams pasunkėjo, tai akivaizdu, ir nieko čia nepadarysi“, – kalbėjo P. Radvila.
Mokesčiai – bendram gėriui
VL pakalbintas Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, kuris ir pats ūkininkauja, į susidariusią žemės mokesčio problemą žvelgia šiek tiek kitu kampu. Mero teigimu, Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytas 1,4 koeficientas žemės ūkio paskirties žemei nesikeičia nuo 2015 m. ir visada buvo gerai, nors finansiškai yra buvę įvairių metų. Tą jis seka atidžiai, nes pats turi 300 ha dydžio augalininkystės ūkį, o ūkininkauja daugiau nei 20 metų.
Anot A. Vaicekausko, pavartęs, sužiūrėjęs ir sulyginęs savo ūkio deklaracijas, jis pastebėjo, kad 2018 m. žemės mokestis irgi buvo pakilęs beveik du kartus, bet tuo metu ūkininkai jį sumokėjo ir jokių didelių ginčų nebuvo.
Mero skaičiavimu, žemės mokestis 2023 m. padidėjo apie 2,2 karto, o kai kam gal ir 2,5 karto, nes kiekviename savivaldybės kampelyje gali šiek tiek skirtis. Pagrindinė problema, pasak Prienų rajono mero, aiški – išaugusi žemės kaina, nes Registrų centras perskaičiavo žemės kainą ir, be abejonės, žemės rinkos kaina padidėjo. Negalutiniais mero duomenimis, dabar pas juos žemės kaina gali būti dar labiau padidėjusi, nei oficialiai paskaičiuota Registrų centro.
„Patys ūkininkai, konkuruodami dėl kiekvieno žemės lopinėlio, taip kainas ir sukėlė. Juk jis skaičiuojamas pagal žemės vertę. Ką ir kaip daryti – dar galvojame, 2023 m. ir 2024 m. šio mokesčio tarifo pakeisti jau negalime, nes šiam laikotarpiui jau patvirtintas. Bet žiūrime, kaip dalį surinkto žemės mokesčio kompensuoti ūkininkams. Dvigubai esame padidinę Kaimo rėmimo fondą, važinėsime į susitikimus su ūkininkais seniūnijose – šnekėsimės, kaip būtų galima kompensuoti ūkininkams“, – aiškino meras.
Jis svarstė, kad gal ne visiems ūkininkams būtų pritaikomas kompensavimo mechanizmas. Gal tik kai kurioms grupėms, kurioms priskirtų jaunus, smulkius ūkininkus, kuriems šis žemės mokesčio padidėjimas yra skausmingesnis, labiau lemiantis jų ūkių gaminamos produkcijos savikainą, ūkių pajamas.
„Didesniems ūkiams papildomai 10 Eur/ha sumokėti nėra jokia tragedija. Vis tiek turime susitaikyti, kad reikia šių mokesčių, nes kaime norime gerų kelių, tvarkingų mokyklų, vaikų darželių – visko, kaip mieste. Tad kito šaltinio, kaip surinkti daugiau pajamų ir tuo bendru gėriu dalintis, nėra“, – poziciją išsakė A. Vaicekauskas.
Jau buvo sulaukta individualių prašymų sumažinti žemės mokestį, tačiau, Prienų rajono mero teigimu, į prašymus atsižvelgta nebuvo. „Tame pačiame Kaimo rėmimo fonde yra beveik 50 tūkst. eurų lėšų. Didelė dalis žmonių, kurie kreipėsi dėl žemės mokesčio sumažinimo, jau yra gavę Kaimo rėmimo fondo paramą, paprastai didesnę, negu sumoka žemės mokesčio“, – pastebėjo A. Vaicekauskas, teigdamas, kad savivaldybė ieško tinkamiausių sprendimų pagelbėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Mero nuomone, stiprūs, išvystyti ūkiai dėl padidėjusio mokesčio galėtų didelių pretenzijų nereikšti, nes lėšos atiteks svarbioms funkcijoms – keliams, mokykloms, gydymo įstaigoms, esančioms kaime. Tuo pačiu šiek tiek dar sumažins ir įtampą, kuri, ne paslaptis, egzistuoja – dalis gyventojų ir ūkininkais skundžiasi, kad jiems kelius išvažinėja, todėl tokiais būdais galėtų tuos santykius nugludinti ir gražiai bendrauti.
Vertė augo visoje Lietuvoje
2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti maždaug 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų turėjo sumokėti gyventojai, apie 10 mln. eurų – įmonės. Mokestis apskaičiuotas pagal naujai, nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojusias vidutines rinkos vertes, kurias kas penkerius metus nustato Registrų centras masinio vertinimo būdu.
Visi Lietuvoje esantys registruoti žemės sklypai yra verti 41 mlrd. eurų. Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu: gyvenamųjų teritorijų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 12 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8–9 proc.
„Komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje dėl patogios susisiekimo infrastruktūros kuriasi pramonės ir logistikos centrai“, – pranešime spaudai akcentavo Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Problemos neišsprendžia
Duomenų, kaip pakito žemės mokestis savivaldybėse, ar daug savivaldybių dar pernai jį sumažino, keisdamos tarifus, mes nerenkame ir situacijos neanalizuojame. Tačiau nėra abejonių, kad žemės mokestis keitėsi, tą pajuto ir ūkininkai. Bet visi puikiai žino, kad taip atsitiko ne dėl savivaldybių pozicijos ar siekio surinkti daugiau lėšų, o dėl žemės sklypų verčių perskaičiavimo. Kadangi pakito žemės vertė, automatiškai pasikeitė ir žemės mokesčio dydis.
Mums persiųstas Seimo Kaimo reikalų komiteto protokolinis nutarimas. Organizuosime renginį savivaldybėms, šnekėsimės apie gerąsias patirtis ir ką galima daryti. Gaila, kad kai kažkas perskaičiuojama, keičiama, savivaldybėms paliekama tai sekti ir vykdyti. Tai nėra išeitis“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.
