„Dvišaliame susitikime su Europos Komisijos pirmininku prezidentė aptars Lietuvai svarbius elektros tinklų sinchronizacijos klausimus, ES paramą saugiam Ignalinos AE uždarymui, vieningą Europos atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
LRT radijui D.Grybauskaitė penktadienį transliuotame interviu teigė, kad pokalbyje su EK vadovu taip pat kels iniciatyvą, jog ES taisyklės dėl elektros gamybos saugumo būtų taikomos ir trečiosioms šalims.
„Lietuva jau mėgina gintis nuo nesaugios energetikos priimdama įstatymą dėl nesaugios elektros patekimo ribojimo, bet norėtumėme, kad europinė direktyva būtų taikoma ne tik mums, Europos narėms, bet ir mūsų kaimynėms“, - teigė ji.
Prezidentė pabrėžė, jog atkreips dėmesį ir į būtinybę finansuoti Ignalinos AE uždarymo darbus per kitą Europos Sąjungos finansinę perspektyvą po 2020-ųjų.
Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Tačiau ši iniciatyva pastaruoju metu susiduria su sunkumais, nes Lietuva, Latvija ir Estija nesutaria dėl to, kokiu būdu susijungti su Vakarų Europos tinklais. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, reikalauja tiesti antrąją liniją. Estija taip pat svarsto, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją.
Nerandant kompromiso, Lietuvos vadovai neseniai perspėjo kaimynus, kad nelauks jų sprendimo ir savarankiškai sinchronizuos elektros tinklus su Lenkija dvišaliu pagrindu. Kai kurie stebėtojai perspėja, kad tai gali gerokai pabranginti projektą, nes Briuselis linkęs labiau finansuoti tuos projektus, dėl kurių yra regioninis sutarimas.
ES viršūnių susitikimas vyksta Estijoje, nes ši šalis dabar pirmininkauja ES Tarybai. Anot diplomatų, Taline diskutuojama apie derybas su britais dėl pasitraukimo iš ES, aptariami Prancūzijos prezidento siūlymai reformuoti bendriją, situacija Vokietijoje po parlamento rinkimų, kibernetinis saugumas.