Prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos ekonomikoje didėjančios „pilkosios zonos“, o ūkio ministras Dainius Kreivys neatmetė, kad į Lietuvą gali ateiti dar vienas užsienio bankas - „dėl sveikos konkurencijos“.
Lietuvos ūkio veikla yra suplanuota gerai, tačiau jai trūksta apsukų, o verslo skatinimo projektai ir priemonės turėtų būti įgyvendinamos sparčiau bei aktyviau. Tokią nuomonę Prezidentė D. Grybauskaitė išsakė pirmadienį per susitikimą su D. Kreiviu.
Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, Prezidentės nuomone, svarbiausia šiuo metu yra kuo greičiau atgaivinti pinigų įsiliejimą į rinką per verslo, paslaugų sektoriaus skatinimą ir kreditavimą.
„Prezidentės nuomone, veikla yra suplanuota gerai, tačiau trūksta apsukų. Reikėtų, kad visi tie projektai ir tos priemonės, kurios yra suplanuotos, vyktų sparčiau ir aktyviau“, - D. Grybauskaitės poziciją išsakė jos atstovas.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį į antimonopolinės veiklos priemones. Anot D. Grybauskaitės, dominuojančios padėties rinkoje metodika ir įstatymų bazė turėtų būti skubiai peržiūrėta ir patobulinta.
Prezidentė ūkio ministrui taip pat išsakė susirūpinimą dėl ekonomikos pasitraukimo į vadinamąją „pilkąją zoną“.
„Tai dar ne šešėlis, bet ne visai ir legalu. Tai iš tiesų labai svarbi problema, didelė, aktuali. Verslininkai apie tai tik ir kalba ir dalis į tą pilkąją zoną ir pereina. Čia problema, kurią Prezidentė ministrui nurodė išanalizuoti ir pateikti atsakymus bei konkrečių priemonių planą“, - kalbėjo L. Balsys.
Be kita ko, D. Grybauskaitė ūkio ministerijos vadovui negailėjo kritikos ir dėl mokslo, studijų, verslo slėnių programų įgyvendinimo. Šalies vadovė įsitikinusi, kad potencialią šalies ekonomikai sudarysiantiems slėniams trūksta koordinavimo ir aktyvesnės veiklos tarp už tai atsakingų Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų.
Reaguodamas į Prezidentės išsakytą kritiką D. Kreivys sakė, kad atsižvelgs į šalies vadovės siūlymus peržiūrėti koncentraciją reguliuojančius teisės aktus. Pasak D. Kreivio, Ūkio ministerija yra parengusi Konkurencijos įstatymo pataisas, leisiančias pažaboti nesąžiningus konkurencinius veiksmus.
Ūkio ministras sutiko, kad Lietuvos mažmeninėje prekyboje ir bankininkystėje yra susiformavusi oligopolija. Dėl to D. Kreivys neatmetė, kad Lietuva, sekdama kitų šalių pavyzdžiu, minėtame įstatyme galbūt pakeis dominuojančios rinkoje padėties sąvoką ir nuleis užimamos rinkos dalies kartelę, nuo kurios rinkos dalyvis būtų laikomas dominuojančiu. Tiesa, koks dydis siūlomas, ministras negalėjo atsakyti.
„Kol kas pasiūlymų nėra. Žinome, kad Vokietijoje ir Austrijoje, pavyzdžiui, yra po 30 proc. (Šiuo metu Lietuvoje dominuojančia padėtimi laikoma, kai įmonė turi 40 proc. rinkos - ELTA). Ir pas mus gali tiek būti. (...) Mes manome ir matome iš mūsų tyrimų, kad sektoriai, kuriuose vyrauja oligopolijos, yra maža konkurencija, pasižymi itin žemu darbo našumu. Tai rodo, kad šitų sektorių efektyvumas ir gyvybingumas yra labai žemas, ir manome, kad būtent į tuos monopolizuotus, oligopolizuotus sektorius reikia atvesti užsienio investicijas“, - sakė ūkio ministras.
Be to, Ūkio ministerijos vadovas neatmetė, kad į Lietuvą dėl sveikos konkurencijos dar gali ateiti vienas užsienio bankas.
