Europos Parlamentas pradėjo kitų metų Europos Sąjungos biudžeto tvirtinimo procedūrą.
Europarlamentarai mano, jog ES savo lėšomis galėtų daugiau prisidėti prie Europos finansų krizės palengvinimo, tačiau biudžeto komisarė D. Grybauskaitė sako, jog tam trukdo šalių narių vyriausybių atsainus požiūris į biudžeto reformą ir rūpinimasis labiau nacionaliniais, nei europiniais reikalais.
Nors tai tik pirmas kitų metų ES biudžeto svarstymas, europarlamentarai nuo pat pradžių reiškia susirūpinimą, kad jis nelankstus, neatitinka staiga pasikeitusių Europos aktualijų.
„Mes sugebėjome sureaguoti į cunamį Azijoje, tačiau šiandien ir rytoj mes svarstome biudžetą, kuris paruoštas, neatsižvelgiant į tai, kad mes turime ekonominį cunamį Europoje", - teigia Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė Margarita Starkevičiūtė.
2009-taisiais ES biudžetą sudarys apie 130 mlrd. eurų, o tai maždaug 20 kartų daugiau, nei Lietuvos metų ižde. tačiau ES mastu tai nedaug, biudžetas nesudaro net 1 proc. BNP pajamų.
Kitais metais siūloma daugiau pinigų skirti augimo, užimtumo ir konkurencingumo programoms, nei žemės ūkiui. Europos Parlamentas pageidautų šias sritis dar labiau finansuoti, nes tai padėtų švelninti krizės pasekmes, tačiau biudžeto komisarė D. Grybauskaitė teigia, jog didžiosios ES šalys nelinkusios daugiau mokėti, nes jų pačių biudžetai įtempti.
„Visa finansų politika palikta šalims narėms, jų nacionalinei teisei. Europiniame lygmenyje nėra sutarimo, kad Europa galėtų koordinuoti ir kištis, ir tai irgi yra didelė problema, nes problemos globalios, europinės, o visi sprendimai - nacionalinio lygio", - teigė D. Grybauskaitė.
Europos Komisija ir kitais metais išlaikys 500 mln. eurų Globalizacijos padarinių fondą, iš kurio ką tik skirta paramos ir bankrutavusiai Alytaus tekstilei, taip pat gali būti gerokai padidinta skurde atsidūrusių ES piliečių parama maisto produktais.
Tačiau komisarė pabrėžia, jog finansinė krizė, net ir sustabdyta, kitąmet neišvengiamai peraugs į visos Europos ilgesnio laiko ekonomikos nuosmukį, todėl įprastos biudžeto programos nepadės, reikia naujų iniciatyvų.
„Tai pirmiausiai - bendrų fondų kūrimas, kaip siūlo pirmininkaujanti Prancūzija ir jos prezidentas Nicolas Sarkozy, bet daug šalių kol kas nesutinka. Mes matėme reakciją, kai buvo siūloma kartu išpirkinėti sudėtingas paskolas arba padėti bankams. Dabar šalys eina pavieniui ir Europoje to nedaro kartu. Tai ir yra išbandymas Europos solidarumui, kas ypač atsilieps mažoms šalims, kurios vienos negebės susitvarkyti", - teigia eurokomisarė.
Lapkričio pradžioje Europos Komisija paskelbs rudens ekonomikos prognozes ES. Neoficialiais duomenimis, prognozės liūdnos: eurozonos ekonomikos augimas ne tik sulėtės iki nulio, bet ir kris žemiau jo, prekybos apyvarta ES viduje sulėtės, o tai skaudžiai atsilieps ir Lietuvai.
