Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel abu kalba apie konkurencingumą, tik nesuderinamomis kalbomis.
Vokietija mano, kad D. Camerono pasiryžimas apsaugoti įtakingas Londono finansinių paslaugų įmones ir tuo pačiu tramdyti, jo žodžiais tariant, biurokratinį Leviataną, kitaip žinomą kaip Europos Sąjunga, stumia jo paties šalį rizikos draudimo fondų salą, praneša „Bloomberg“.
„Pavojinga manyti, kad Londonas gali išlaikyti topines pozicijas, nebūdamas sąjungoje“, - sako Laisvosios demokratų partijos, kuri yra A. Merkel koalicijoje, biudžeto politikos atstovas Otto Fricke.
Britų ir vokiečių atskirtis gali suformuoti du paralelius procesus: arba Jungtinė Karalystė liks Europos Sąjungoje su 27 valstybėmis, arba 17 šalių euro zona išlips iš krizės ir pasieks tokį ekonomikos produktyvumo lygį, kurio pakaks sukurti socialinės apsaugos sistemą.
Pagal statistinius duomenis, 2011-aisiais Didžioji Britanija sukūrė 26 proc. visų ES finansinių paslaugų, kai šalyje gyveno tik 13 proc. visų sąjungos gyventojų. Šis sektorius sudarė 9,6 proc. viso šalies BVP. ES šis rodiklis vidutiniškai siekia 5,7 proc., Vokietijoje – 4,4 proc.
„Britų požiūris yra toks, kad Londonas yra didžiausias finansų centras Europoje, taigi jie mano, kad žino kaip tai daryti ir turi teisę tai nurodyti visiems“, - teigia knygos „ES fiskalinė krizė“ (angl. The EU Fiscal Crisis) autorius ir ilgametis ES pareigūnų patarėjas finansinio reguliavimo klausimais Grahamas Bishopas.
Požiūrių nesutapimas išryškėjo Pasaulio ekonomikos forumo metu Davose. D. Cameronas sausio 24 dieną patvirtino savo poziciją referendumo dėl išstojimo iš ES klausimu. Po 3 valandų A. Merkel pasuko priešinga kryptimi: jos tikslas yra performuoti euro zoną taip, kad ji taptų panašesnė į Vokietijos sistemą.
„Viskas priklauso nuo politinės valios stiprumo išlaikyti euro zoną drauge, įsipareigojimo reformoms, solidarumo euro zonoje", - pabrėžė Vokietijos kanclerė A. Merkel.
Siekis sukurti bendrą euro zonos bankų priežiūrą tik dar labiau padidins skirtumus tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Savaime suprantama, britai turi nuolaidų, nes jų nacionalinės bankų priežiūros institucijos nepriklauso nuo Europos centrinio banko. Finansinių sandorių mokestis, kurį kuria 11 euro zonos šalių (tarp jų Vokietija su Prancūzija), nepaveiks Didžiosios Britanijos.
Nuo finansinių paslaugų įmonės „Lehman Brothers Holdings” griūties 2008-aisiais Didžioji Britanija ir Vokietija susispyko dėl rizikos draudimo sandorių, išvestinių instrumentų reguliavimo, algoritminės prekybos ir rizikos draudimo fondų reugliavimo. Kiekvienu atveju Berlynas norėjo didesnio reguliavimo, Londonas – mažesnio.
Kol D. Cameronas žėrėsi politinius dividendus smogdamas aplaidiems bankininkams, jo vyriausybė Briuselyje toliau aktyviau gynė Londono finansų rinkos interesus. Iš visų 423 mlrd. JAV dolerių Europos rizikos fondų, 70 proc. sutelkti Londone.
Tik Liuksemburge ir Airijoje finansinio sektoriaus dydis šalies ekonomikoje yra didesnis negu Didžiosios Britanijos. Vis dėlto, 2011-ųjų duomenimis Jungtinė Karalystė lenkia Vokietiją ir Prancūziją šiuo aspektu.
Vis dėlto A. Merkel bankus mato veikiau kaip paslaugų tiekėjus, o ne finansinę veiklą vykdančias įmones. „Leiskite išsireikšti taip: socialinės rinkos ekonomikoje bankų funkcija yra tarnauti žmonėms. Jūs esate paslaugų žmonėms ir įmonėms tiekėjai“, - teigė ji.
Svarbu pabrėžti, kad Vokietija ir Didžioji Britanija yra sąjungininkės kuriant naujas taisykles bendroje rinkoje, kurioje veikia 27 ES šalys. Abi pasižymi laisvosios prekybos instinktu, o Prancūzija pasisako labiau už pramonės kontrolę ir protekcionizmą. Tiek vokiečiai, tiek britai siekia efektyvesnio klimato reguliavimo. Tokį siekį kiek slopina mažiau išsivysčiusios Rytų Europos šalys.
Didžioji Britanija siekia didesnio konkurencingumo. Ši sąvoka aprėpia daug sričių: augimas, produktyvumas, darbo mobilumas, užsienio investuotojų pritraukimas, reguliavimo standartai, palanki aplinka technologijoms, išsilavinimas, piliečių sveikata ir gerbūvis arba šių dalykų kombinacija.
Visais atvejais Vokietija pirmauja. Davose organizatorių sudarytame reitinge Vokietija pagal konkurencingumą atsiduria 6 vietoje, palikdama britus dviejomis pozicijomis už nugaros.
A. Merkel rami pozicija į D. Camerono pasisakymus rodo, kad ji siekia gilesnės ir geriau valdomos euro zonos integracijos. Tai taip pat gali reikšti, kad ši pozicija yra tik gudrybė laimėti rinkimus 2015-aisiais.
