„Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius“, – pranešime sakė biuro strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.
Nuo 2018 metų sektoriuje sukurtų darbo vietų skaičius kasmet augo, o atlyginimai kilo 8-11 procentų.
„Vis dėlto šiais metais Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą šiam sektoriui atnešė naujų išbandymų – dėl sankcijų teko nutraukti pigesnės medienos pirkimą iš Rusijos bei Baltarusijos ir ieškoti brangesnių žaliavų kitur. Sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms pailgėjo ir pabrango užsakymų vykdymas, o augančios energijos kainos dar labiau riboja galimybes išlaikyti ankstesnį pelningumą“, – sakė analitikė.
Pernai Lietuvoje veikė 1663 baldų gamybos įmonės, jų skaičius kasmet augo: 2020 metais – 1585, 2019 metais – 1521, о 2018 metais – 1476. Daugėjo ir šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų – šiuo metu jų skaičius viršija 33 tūkst. – 2,3 tūkst. daugiau nei 2018 metais.
Pernai baldų gamintojų vidutinės mėnesio pajamos augo 26 proc. iki 2,7 mln. eurų, tačiau vidutinis darbuotojų atlyginimas augo beveik triskart mažiau – 8,9 proc. Prieš tai nuo 2019 metų vidutinės pajamos augo 6,6 proc., o 2020 metais krito 2,6 proc., tačiau darbuotojų atlyginimų vidurkis kasmet kilo po 8–11 proc.
Šiuo metu vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 1072 eurus (pernai – 984 eurus). Nepaisant keliamų atlyginimų, baldininkams trūksta darbuotojų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, baldų gamybos įmonės šiemet kas mėnesį vidutiniškai registravo 553 laisvas darbo vietas – penktadaliu mažiau nei pernai. Tačiau pasiūlymų įsidarbinti buvo 26,7 proc. daugiau nei 2020 metais ir 42,7 proc. daugiau nei 2019 metais.
Kredito biuro duomenimis, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikai priskiriama 17 proc. visų baldų gamintojų, kai sausį tokių įmonių buvo 19 proc., o pernai – 26 proc.
Teigiama, jog nerimą kelia dukart išaugęs vidutinės skolos dydis: nuo 1440 eurų 2020 metų pradžioje iki 2940 eurų šių metų spalį. Šiuo metu kredito biuro sistemoje registruota 820 skolų, kurių bendra suma siekia 2,4 mln. eurų, o 2020 metų pradžioje skolų skaičius siekė 971, kurių bendra suma buvo 1,4 mln. eurų.
„Augantis vidutinis skolos dydis rodo, kad tarp baldų gamintojų ryškėja lyderių ir autsaiderių skirtumai – nors viso sektoriaus suminiai rodikliai augo, jis vyko didesnių ir sėkmingiau konkuruojančių įmonių sąskaita. Kitos įmonės prasčiau susitvarko su ištikusiais sunkumais, todėl jų skolų sumos smarkiai išaugo“, – sakė J. Rojaka.
Anot jos, lėtėjantys statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, taip pat riboja baldų gamintojų pardavimus ir užsakymų skaičių.
Nuo 2007 metų Lietuvoje iš viso bankrutavo 361 baldų gamybos įmonė, tačiau pastaraisiais metais nemokiomis tampančių bendrovių skaičius mažėjo: šiemet bankrotas paskelbtas 9 baldų gamybos įmonėms, pernai – 10, 2020 metais tokių įmonių buvo 11, o 2019 metais – 17.
Pagal praėjusių pajamas daugiausiai iš baldų gamintojų jų gavo „Freda“ (254 mln. eurų), „Klaipėdos mediena“ (178 mln.), „Narbutas International“ (109 mln.), „Freda II“ (108 mln.), „Dominari“ (106 mln.), „Vilniaus baldai“ (99 mln.), „Klaipėdos baldai“ (87 mln.), „Visagino linija“ (83 mln.), „Inno Line” (69 mln.), „Theca Furniture“ (65 mln.).
Iš 1663 baldų gamybos įmonių finansinių ataskaitų už 2021 metus iki šiol nepateikė 35 bendrovės.
