Barako Obamos administracijos tikslas pirmoje kadencijoje – MVĮ
Prieš penkerius metus prekių ir paslaugų eksportas sudarė beveik 13 proc. šalies BVP. Šiame sektoriuje dirbo 7 proc. arba 10,3 mln. visų dirbančiųjų. Tokie rodikliai buvo didžiausi dar nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Dėl 1,8 mln. per recesiją prarastų darbo vietų eksporto srityje 2010 m. kovo mėnesį B. Obamos administracija paskelbė Nacionalinę eksporto iniciatyvą (angl. NEI), kurios tikslas – paskatinti įmones, ypač MVĮ, plėtoti eksporto prekybą. Buvo remiamos reklamos kampanijos, suteikiamos paskolos verslui, sumažinti eksporto apribojimai, įvestos griežtesnės komercinės nuostatos. Iniciatyvos tikslas – nuo 2009 iki 2014 m. padvigubinti šalies eksportą nuo 1579 iki 3158 mlrd. JAV dolerių. Taigi šalies Vyriausybė padidino subjektų, kaip antai JAV Eksporto ir importo banko (angl. Ex-Im Bank), Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento (angl. USDA) ir JAV komercijos departamento (angl. USDOC) biudžetus, kad būtų galima pagerinti įmonių finansavimą, plėtoti skatinamąją veiklą, didinti verslo konsultantų skaičių ir tobulinti transporto infrastruktūrą. Po pusmečio savo pirmojoje ataskaitoje prezidento kabinetas pabrėžė, kaip svarbu buvo finansuoti MVĮ eksportą būtent tuo laikotarpiu, kai bankų suteikiami kreditai buvo menki. Jis taip pat pareiškė, kad šiandien dėl JAV komercijos departamento veiklos tapo įmanoma pašalinti net penkiasdešimt kliūčių, trukdžiusių vykdyti prekybą su 33 valstybėmis. Atlikus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos teikiamos paramos MVĮ lyginamąją analizę, paaiškėjo, jog MVĮ ES valstybėse, skirtingai nei JAV, turi daug palankesnes sąlygas prasiskverbti į rinką ir gauna didesnę finansinę paramą, reikalingą norint dalyvauti prekybos mugėse. Kabinetas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės finansinę paramą, kurią suteikė konkuruojančios, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių Vyriausybės, nepriklausančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos struktūroms. Ex-Im Banko duomenimis, nuo 2006 m. iki 2010 m. Kinijos, Indijos ir Brazilijos remiamos vidutinės ir ilgos trukmės paskolų apimtys šoktelėjo daugiau nei dvigubai, arba nuo 37 mlrd. JAV dolerių išaugo iki 72,7 mlrd. Vien Kinijos parama 2010 m. siekė 45 mlrd. JAV dolerių. Per tą patį laikotarpį tos pačios kategorijos paskolų G7 šalims finansavimas pakilo net 80 % ir pasiekė 65,4 mlrd. JAV dolerių.
Vienas iš pagrindinių Iniciatyvos prioritetų – didinti eksporto kreditą
Norėdamas pagerinti MVĮ padėtį, Kabinetas rekomendavo Ex-Im Bankui panaudoti savo žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad paskolas su lengvatinėmis palūkanomis (Tiekimo grandinės finansinė garantija), galėtų suteikti eksportuojančioms MVĮ ir subrangos įmonėms, kurios dalyvauja tiekimo grandinėje, bet nebūtinai yra tiesioginės eksportuotojos. Į programą įtrauktas pakartotinio draudimo produktas turėjo padėti MVĮ be komercinės ar politinės rizikos gauti kredito draudimą tose šalyse, kuriose Ex-Im Bankas jau pasiekė aukščiausią tarifų ribą (Pakartotinis eksporto kredito draudimas), ir palengvinti specialaus draudimo, kuris aprėptų MVĮ eksportą atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje (angl. Renewable Express), gavimą. Eksportui skirtų kreditų didinimas – penktasis pagal svarbą Nacionalinės eksporto iniciatyvos prioritetas. Susidarius tokioms aplinkybėms, Ex-Im Bankas įžvelgė padidėjusią savo intervencijos galią. Iš visų 175 valstybių, kurios gali dalyvauti agentūros veikloje, dėmesys sutelktas į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, tokias kaip: Meksika, Brazilija, Kolumbija, Indija, Indonezija, Vietnamas, Nigerija, Turkija ir Pietų Afrika. Taip pat nustatyti sektoriai ir įmonės, turinčios potencialą plėstis (medicinos technologijos, pramoninės mašinos, tradicinė ir atsinaujinanti energetika, transportas). Kongreso suteikti įgaliojimai, susiję su Ex-Im Banko įsipareigojimais paremti MVĮ, siekia 20 proc.
Kokių rezultatų jau pasiekta?
Dar 2011 m. Ex-Im Bankas suteikė finansavimą ir užtikrino garantijas 3600 įmonių už net 32 mlrd. JAV dolerių (50 proc. daugiau nei 2009 m.). Iš jų 85 proc. buvo skirta MVĮ. Bankas taip pat parėmė eksporto sutarčių ir 290 000 su jomis susijusių darbo vietų už 40 mlrd. JAV dolerių. Ex-Im Bankas paskelbė, jog pasiekė didžiąją dalį savo užsibrėžtų tikslų ir jau 2015 m.VMĮ eksporto sutartims suteikta parama pasieks 58 mlrd. JAV dolerių. Būtent dėl šios priežasties buvo sudaryta MVĮ skirta „Export Express“ programa, su kuria, pasitelkiant skaitmenines technologijas, įmonėms suteikiama galimybė naudotis supaprastintomis bankų procedūromis. Atsižvelgiant į tikslą per penkerius metus padvigubinti eksportą, „Coface“ ekspertai pastebi, jog 2011 m. jis išaugo daugiau nei 14 proc. arba net 2100 mlrd. JAV dolerių. Praėjusiais metais šis rodiklis pasiekė beveik 17 proc. ir, nors per pirmuosius aštuonis 2012 m. mėnesius augimo tempas sulėtėjo (+5 proc. arba 1459 mlrd. JAV dolerių), eksportas į Kanadą ir Meksiką (apie 33 proc prekių eksporto), Centrinę ir Pietų Ameriką (12 proc.) ir Kiniją (7 proc.), vis dar yra aktyvus. Tikimasi, kad per likusią metų dalį eksportas į anksčiau išvardintas šalis padės kompensuoti sulėtėjusius pardavimus Europai, Brazilijai ir atviros ekonomikos Azijos šalims su besiformuojančia rinkos ekonomika (9 proc.). Jei toks pagreitis išliks visus metus, dar 2014 m. pabaigoje eksporto vertė turėtų padidėti 40 proc. (2009 m. šis rodiklis smuko net 14 proc.).
Pagrindinės MVĮ problemos
Galimybė gauti kreditą nėra didžiausia MVĮ problema. Apie 20 – 30 proc. tokių įmonių reguliavimą ir apmokestinimą lygina su pardavimo perspektyvomis, kurios trukdo plėtoti verslą. Tokia informacija atitinka paskutiniąją rugpjūčio mėnesio publikacijoje paskelbtą Nacionalinės smulkiojo verslo federacijos (angl. NFIB) apklausą dėl MVĮ problemų ir prioritetų. Joje sunkumui gauti ilgalaikį kreditą (per penkerius metus) skiriama 56-oji vieta, o trumpalaikį kreditą (per 12 mėnesių ar atnaujinamąjį) – 58-oji vieta iš 75. Federalinių rezervų pinigų politikos įtaka tokiam skirstymui buvo teigiama, nes palūkanų normos iš 32-osios vietos smuko į 62-ąją. Vis dėlto net devynias vietas iš pirmųjų dešimties MVĮ susiejo su ekonomikos reguliavimu (socialinio draudimo išlaidos, federaliniai ir valstybės mokesčiai, mokesčių sistemos sudėtingumas, dažnai keičiamos mokesčių lengvatos ir įstatymai, žemės ir nuosavybės mokesčiai) bei politiniu ekonomikos valdymu (vyriausybės pateiktų reglamentų prieštaringumas ir su ekonominėmis sąlygomis susiję neaiškumai).
Aukštų energijos kainų problema smuko į trečiąją poziciją. Šie duomenys beveik tokie pat kaip ir prieš ketverius metus. Vis dėlto naująją informaciją papildė dar du nauji aspektai: su nauja ekonomine situacija (2-oji vieta) ir Vyriausybės veiksmais (4-oji vieta) susiję neaiškumai. Iš paminėtųjų reikėtų išskirti nekilnojamojo turto kainas (29-oji vieta), kurios tampa kliūtimis, kai verslininkas turi pateikti turtą kaip paskolos saugumo garantą. Rugsėjo mėnesį paskelbta trečioji monetarinio stimuliavimo programa (angl. QE3) gali lemti aukštesnes nekilnojamojo turto kainas ir mažesnes paskolų palūkanų normas. Pirmojo monetarinio stimuliavimo (angl. QE1) patirtis rodo, kad ir namų ūkiai, ir įmonės nepasinaudojo visa sumažėjusių, hipoteka užtikrintų vertybinių popierių tarifų nauda. Į sąrašą įtraukta ir problema rasti kvalifikuotą darbo jėgą (32-oji vieta) ir vėluojantys mokėjimai (46-oji vieta). Plėtros perspektyvos ir toliau smarkiai mažėja. Įmonių, kuriose nurodoma, jog prasidedantis laikotarpis palankus jų plėtrai, procentas šiais metais smuko vidutiniškai iki 7. 2007 m. šis rodiklis buvo 14. Krizė tęsiasi jau penkerius metus ir, skirtingai nuo ankstesniųjų recesijų, po kurių sekė didelis ekonominis pakylėjimas, stabilumo tikėtis dar anksti.
Tikimasi, kad 2013 m. Amerikos ekonomika išaugs maždaug 1,5 proc. Vertėtų prisiminti, jog kai JAV buvo apėmusi skolinimo karštinė, šalies ekonomika per metus išaugdavo net 3 proc. Deja, vėliau kredito burbulas sprogo ir prasidėjo recesija. Prie ekonomikos augimo vis dar žymiai prisideda namų ūkių vartojimas, kuris sudaro 70 proc. BVP. „Vis dėlto JAV ekonomikos tvirtumą lemia įmonės, o ypač MVĮ. Būtent jos nuo 2010 m. kūrė darbo vietas, apdairiai valdė savo finansus bei investicijas ir prisitaikė prie suirutės. Šiandien MVĮ užima kur kas tvirtesnę poziciją šalies ekonomikoje ir neabejotinai padės ją atstatyti“, – teigia „Coface Lietuva“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.
