Anot banko „Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nors šie metai šalies ekonomikai pozityvūs, nėra pagrindo gerinti prognozes dėl sudėtingos ir galinčios blogėti situacijos išorės rinkose.
„2024 m. Lietuvos ekonomikai yra pozityvūs, o ekonomikos ciklas yra stipriausias visame Baltijos regione. Tačiau išankstiniai JAV recesijos indikatoriai pastaruoju metu vis stipriau signalizuoja apie sulėtėjimą JAV ekonomikoje, o euro zonos ekonomikos, ypač pramonės ir vartojimo, atsigavimas, kurio tikėjomės vasarą, neįvyko“, – pranešime cituojamas A. Izgorodinas.
Mažesnis BVP 2025 m. dėl silpnesnės pramonės ir transporto sektorių plėtros
Anot A. Izgorodino, centriniams bankams pradėjus palūkanų karpymo ciklus ir stiprėjant pasaulio ekonomikai, tikėtina, kad 2025 m. Lietuvos BVP augimas paspartės nuo 2 proc. 2024 m. iki 2,8 proc. 2025 m. – 0,2 proc. mažiau, nei prognozuota šių metų birželį.
„Vienas pagrindinių veiksnių, kuris 2025 m. paspartins Lietuvos ekonomikos augimą, yra kur kus palankesnė palūkanų aplinka ir numatomas tolesnis bazinių palūkanų karpymas euro zonoje. Tai – ypač svarbu Baltijos šalims dėl didelio paskolų už kintamas palūkanas „svorio“ visoje paskolų struktūroje“, – teigia jis.
Vis dėlto, anot ekonomisto, kitais metais tikėtina kiek silpnesnė eksportuojančių sektorių – pramonės ir transporto – plėtra, nei prognozuota birželį.
„Vokietijos pramonė šiuo metu išgyvena tikrų tikriausią sunkmetį – Vokietijos pramonės įmonės dabartinę verslo padėtį vertina prasčiausiai per 4 m. Artėjant metų pabaigai, vokiečių gamintojai sės prie derybų stalo su smulkesniais tiekėjais, įskaitant ir gamintojus iš Lietuvos. Labai realu, kad 2025 m. pirmą pusmetį, o ypač pirmą ketvirtį, Lietuvos gamintojai iš vokiečių gaus kuklesnius užsakymus. Analogiškai, kol kas nematome didesnio proveržio ir transporto sektoriuje“, – įžvalgomis dalijasi A. Izgorodinas.
„Spartesniam ES transporto rinkos atsigavimui reikalingas stipresnis vidaus vartojimas Europoje, atsigavimas ES statybų rinkoje – ko šiuo metu praktiškai nematome“, – pabrėžė jis.
Atlyginimai kitais metais augs apie 7 proc., bet taip pat augs ir infliacija
Naujausia darbo užmokesčio prognozė pagerinta 1 proc. – iki 7 proc. anot A. Izgorodino tai paskatins vidaus vartojimą.
„Skaičiuojame, kad kitąmet atlyginimai Lietuvoje išaugs 7 proc., o nedarbo lygis nuo 7,2 proc. 2024 m. sumažės iki 6,9 proc. Numatome, kad 2025 m. infliacija sieks 2,7 proc., o tai reiškia, kad ir kitąmet matysime tolesnį gyventojų perkamosios galios atsigavimą, kuris kartu su pingančiomis paskolomis skatins vidaus vartojimo plėtrą Lietuvoje“, – sako jis.
Visgi, anot jo, darbo užmokestis taip pat spartina infliaciją ir kitąmet reikš kainų augimą.
„Iš kitos pusės, spartesnis darbo užmokesčio augimas turi ir savo kainą: dėl kylančių darbo kaštų padidinome infliacijos prognozę 2025 m. nuo 2,2 proc. birželio prognozėse iki 2,7 proc. Taigi, nors 2025 m. sparčiau kils algos, kartu kiek sparčiau kils ir kainų lygis“, – vertina ekonomistas.
„Citadelė“ 2025 m. tikisi didesnio aktyvumo nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektoriuose. Šių metų liepą naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje buvo didžiausios per 10 mėnesių, kas yra indikacija, kad rinka reaguoja į prasidėjusį palūkanų karpymą.
Lietuvos bankas (LB) rugsėjį prognozavo, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,2 proc., 0,3 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželio mėn. Tuo metu infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc., kai ankstesnė prognozė buvo 1,2 proc.
LB prognozuoja, kad vartojimo išlaidos šiemet padidės 3,4 proc., o kitąmet ir 2026 m. – 3,7 proc.
Šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc. Toks augimas vis dar yra didesnis nei ilgalaikis ikipandeminis vidurkis – 5,5 proc. per metus.
LB prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc., o užimtumas šiemet turėtų augti 1,6 proc.
