Andrius Kunčina, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Labiausiai naujų užsienio investicijų Čekijai pritraukti kliudo vietos biurokratija bei korupcija. Didžiausiu ir liūdniausiu šių metų skandalu tapo sužlugdytas tarptautinio internetinės prekybos milžino „Amazon“ sumanymas antrame pagal dydį mieste Brno atidaryti vieną iš savų logistikos centrų. Tai turėjo būti bemaž 0,5 mlrd. litų investicija, iš kurios laukta 1,5 tūkst. darbo vietų.
Toli pažengusį projektą sužlugdė smulkmeniški politiniai ginčai Brno seniūnijoje, kuri galų gale nubalsavo neduoti statybų leidimo. „Amazon“ pripažino, kad tai pirmas kartas įmonės istorijoje. Ji neatmeta galimybės pasirinkti kitą vietą – svarbu esą tik greitkelio ir oro uosto artumas. Vis dėlto panašu, kad milijardinis projektas nutekės į kaimyninę Slovakiją netoli Bratislavos. Į Čekiją užsienio investicijas viliojančios valstybinės agentūros „Czech Invest“ ir stebėtojų vertinimu, toks trumparegiškas elgesys kenkia tarptautiniam šalies įvaizdžiui.
Naikinami sveikatos apsaugos mokesčiai
Tarptautinis valiutos fondas šįmet Čekijai prognozuoja 1,9 proc. BVP augimą. Tai 4 proc. daugiau, nei prognozuota iki šiol. Po daugiau nei metus trukusio beveik 1 proc. nuosmukio Čekija pagaliau apleidžia vadinamąją raudonų skaičių zoną. Tai neturi nieko bendra su naujos šalies vyriausybės, kuri tegyvuoja vos porą mėnesių, politika.
Dabartinę Čekijos vyriausybę sudaro mišinys kairiųjų socdemų, didesnės įtakos neturinčių krikdemų ir neapčiuopiamos politinės orientacijos partijos, kuriai vadovauja vienas turtingiausių Čekijos verslininkų Andrejus Babišas, kol kas populiarumu lenkiantis visus kitus. Jis ėmėsi vadovauti Finansų ministerijai dievagodamasis taupyti valstybės išlaidas, stabdyti premjero Bohuslavo Sobotkos socdemus nuo mokesčių didinimo ir pagundos dalyti pašalpas.
Kita vertus, vyriausybė jau panaikino vieną iš savo milijardinių pajamų šaltinių – mokesčius už vaistų receptus, apsilankymą pas gydytojus bei lovadienius ligoninėse. Sykiu papildomų milijardinių išlaidų atneš sprendimas kitąmet kilstelėti senatvės pensijas 25 litais. Dabar vidutinė pensija Čekijoje siekia 1,5 tūkst. litų. Kaip vyriausybei seksis suderinti šiuos ir daug kitų sprendimų su įsipareigojimu tęsti ligšiolinių vyriausybių pastangas mažinti biudžeto deficitą, bus matyti.
Milijardus atneša eksportas
Akivaizdu, kad prognozuojamas ūkio augimas (ypač pasaulinio) labai pravers žinant, kad Čekijos ūkis orientuotas į eksportą. Apskaičiavus tarptautinio eksporto duomenis, paaiškėjo, kad Čekija yra penkta didžiausia informacinių technologijų eksportuotoja pasaulyje. Ją lenkia Pietų Korėja, Vengrija, Slovakija ir pirmaujanti Kinija.
Pernai elektronikos Čekija eksportavo už beveik 60 mlrd. litų – tai sudarė septintadalį šalies eksporto. Didžiąja dalimi tai užsienio investicijų padarinys, nes Čekijoje savo gamyklas yra atidariusios tokios tarptautinės įmonės, kaip „Philips“, „Panasonic“, „Foxconn“ arba „Changhong“.
Taip pat Čekijos eksportui svarbi automobilių pramonė, chemija, stiklas ir ginkluotė. Šaliai padeda ir per dešimtmečius įsitvirtinęs geras vardas. Lentelėje, kuri vertina prekių kilmės šalis pagal tai, ką tarptautinis vartotojas galvoja apie jų patikimumą, Čekija užima 44 vietą. Pirmauja Šveicarija, antroje vietoje – Kanada, trečioje – Japonija.
Kasmet pritraukia vis daugiau turistų
Sritis, kur Čekijos įvaizdžiui itin sekasi, yra turizmas. Tarptautinės internetinės kelionių paslaugų agentūros „TripAdvisor“ kasmet sudaromame populiariausių lankytinų miestų sąraše sostinė Praha nuo 2008 m. šoktelėjo septyniomis pakopomis ir šįmet užima penktą vietą.
Ją lenkia ketvirtoje atsidūręs Pekinas, trečias – Londonas, antra – Roma ir pirmaujantis Stambulas. Paryžius liko septintas, Niujorkas – 12-as, Budapeštas – 21-as. „TripAdvisor“ sąrašą sudaro remdamasi keliautojų recenzijomis, kurių per metus surenka apie 100 mln.
Dar vienas sąrašas, kurio autoriai siekia atkreipti politikų dėmesį į gyventojų gerovę įvairiose srityse, o ne vien ūkio našumą, Čekijai priskyrė 23-ią vietą iš 130 pasaulio šalių. Tai visuomeninės pažangos indeksas „Social Progress Index“ (SPI), kurį sudaro pelno nesiekianti bendrija „Social Progress Imperative“, atsižvelgdama į pusšimtį rodiklių, tokių kaip sveikatos apsauga, švara, būstas, asmeninio saugumo pojūtis, informacijos, švietimo prieinamumas, ūkio tvarumas, visuomenės pakantumas bei integracija.
Pasaulyje pirmauja Naujoji Zelandija, antra – Šveicarija, trečia – Islandija, paskui – Skandinavijos šalys bei Kanada, o pirmąjį dešimtuką uždaro Australija. Indeksas parodo, kad nei gyventojų pajamų vidurkis, nei ūkio augimas automatiškai nelemia visuomeninės pažangos pojūčio.
