Duomenys buvo perduoti tuometinei Prancūzijos finansų ministrei Christine Lagarde, tai padėjo atskleisti ne vieną mokesčių slėpimo atvejį, o „Lagarde sąrašas“ buvo panaudotas sprendžiant Graikijos skolų krizę. H. Falciani taip pat padėjo JAV pareigūnams, kurie vėliau apklatino HSBC banką dėl neapdairios pinigų plovimo mažinimo politikos ir leido teroristams bei narkotikų karteliams prieiti prie JAV finansų sistemos. Dabar šveicarai yra išdavę tarptautinį suėmimo orderį duomenų nutekintojui ir kažkuria prasme jo likimas panašus į JAV paslaptis atskleidusio Edwardo Snowdeno.
Interviu su „Spiegel“ H. Falciani pripažino, kad bandė susisiekti su E. Snowdenu ir norėjo pasikalbėti apie sistemines valdžios klaidas. Pasak jo, bankai kaip HSBC sukūrė tokią sistemą, kurios dėka gali turtėti visuomenės sąskaita, padėdami vengti mokesčių ir plauti pinigus. Vyras dabar yra saugomas Prancūzijos valdžios, kuri jam suteikia politinę ir fizinę apsaugą.
Pasak ,,Spiegel”, buvęs prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy nekovojo su korupcija ir buvo linkęs ginti bankus, taigi tokių privilegijų italui nesuteikė. Vis dėlto ir dabartinė Prancūzijos bei Ispanijos valdžia išnagrinėjo tik 1 proc. informacijos, nes, pasak H. Falciani, jiems įdomūs tik konkretūs asmenys. Informacijos viešintojas savo poelgiu siekė parodyti sistemines bankų klaidas, bet ne rasti įrodymų apkaltinant konkrečius asmenis. H. Falciani pripažįsta, kad siekė tai padaryti ir dirbdamas banke, tačiau HSBC neturėjo jokio mechanizmo skundų registravimui. Paklaustas, ar tiki automatine finansų registravimo sistema, kurią siekia įvesti Europos Komisija, H. Falciani atsakė, kad bankai greitai reaguoja į tokius pokyčius ir randa instrumentus kaip toliau vykdyti ne pačias skaidriausias operacijas.
Pavyzdžiui, HSBC turi atskirą padalinį, kur sukuriamos kelios fiktyvios įmonės, taip atskiriant sąskaitą nuo tiesioginio jos šeimininko. Taip pat bankai siūlo nemokamai indėlius laikyti auksu. Bankų atstovai stambiuosius indėlininkus kviečiasi į sporto varžybas, kur yra aptariama, kaip saugiai pasidėti pinigus, jų fiziškai nevežant į Šveicariją. H. Falciani „Spiegel“ atskleidė, kaip yra vykdoma dviguba finansų apskaita.
„Tarkime Meksikos narkotikų baronas savo šalyje laiko pinigus uždirbtus iš narkotikų prekybos. Jis taip pat turi tuščią banko sąskaitą Šveicarijoje. Naudodamas programinę įrangą, bankas mato, kokią pinigų sumą šis laiko Meksikoje ir suteikia jam tokio paties dydžio paskolą Šveicarijos banke. Tokiu atveju, pinigai yra išplaunami, o narkotikų baronas gali net nurašyti palūkanas iš savo mokamų mokesčių“. Pasak jo, pagrindinis valdžios uždavinys – kovoti būtent su tokia sistema.
