Pastaruoju metu Estijoje daug diskutuojama dėl degiųjų skalūnų gavybos ir perdirbimo elektros energijai gaminti tikslingumo, siūloma to atsisakyti dėl gerokai pabrangusių emisijos kvotų bei pigios elektros importo iš Rytų galimybių.
J. Partso žodžiais, visada būtina numatyti pusiausvyrą tarp elektros kainos, tiekimo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.
„Būtų kvaila atsisakyti degiųjų skalūnų, nes naujas technologijas energetikoje kol kas gaubia tiršta migla. Niekas nedrįsta investuoti į inovacinius pajėgumus, netgi Vokietijoje, kuri branduolinį kurą planuoja keisti dujomis, pirmiausia pigesnėmis iš Rusijos. (...). Orientuosimės į jas? Tai – tas pats lyg atsistoti ant nestabilios taburetės“, – pabrėžė jis.
Anot J. Partso, neverta dėti visų vilčių ir planų vien tik į „žaliąją“ elektrą, pirmiausiai vėjo ir saulės jėgainių gaminamą, nes ji kol kas labai brangi, o gamybos perspektyvos sunkiai prognozuojamos.
„Baltijos valstybėse ir Skandinavijoje į naujus energetikos projektus dabar – jokių rimtų investicijų, išskyrus tai, kas suomiai pasiryžę pasistatyti dvi branduolines jėgaines. Beje, skaičiau apie Baltarusijos atominę elektrinę – apsaugok Viešpatie!“, – pareiškė jis.
„Mes su lietuviais plėtojome atominės elektrinės statybos idėją. Dėl jos galima pasakyti, kad lietuviai buvo nenuoseklūs, idėja buvo atmesta, nors galbūt ir galėjo būti įgyvendinta. Be to, turėjome ir nuosavos branduolinės jėgainės planą, bet paaiškėjo, kad toks projektas būtų per brangus“, – pridūrė J. Partsas.
