Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų. Vienas brangiausių šiuo metu siūlomų mikro-butų – 15 kv. m naujai įrengtas butas renovuotame pastate Neringoje už 38 tūkst. eurų.
Žinoma, už skirtingas kainas siūlomi ir skirtingi patogumai būstuose. Kol vieni atrodo išties modernūs ir naujai įrengti, kiti tokia prabanga pasigirti negali. Dalyje skelbimų siūloma pirkti tuščias, visiškai neremontuotas erdves.
Rasti galima visur
Nekilnojamojo turto skelbimų portale Aruodas.lt šiuo metu įvairiose šalies savivaldybėse parduodama daugiau nei 50 mikro-butų, kurių plotas – iki 15 kv. m.
Portalo vystymo vadovė Viktorija Steponavičiūtė pastebi, kad šiuo metu Vilniuje siūloma tik kiek daugiau nei 10 būstų iki 15 kv. m. Kur kas daugiau pasiūlymų rastų ieškantys būstų iki 20 kv. m.
„Tokių yra daugiau nei 80 pasiūlymų. Įdomu, kad tai nėra vien tik centrinė miesto dalis, yra Senamiestyje, Naujamiestyje, Jeruzalėje, Antakalnyje, Baltupiuose. Tai gali būti arba senesniame name nedidelis butukas, arba loftų projektai, kur yra kaip loftai nedidelės kvadratūros parduodami. Kartais pasitaiko reklamos įvairių projektų apie mažo ploto loftus. Aišku, jie yra išparduodami“, – tv3.lt sakė V. Steponavičiūtė.
Patiks ne visiems
Vis dėlto mikro-butus vienija tai, kad visi jie atrodo ankšti, o gyventi juose, veikiausiai, sugebėtų ne kiekvienas. Tokį ankštumo jausmą sukelia ne tik mažas būsto plotas, bet ir dažnai keistas išplanavimas.
Pavyzdžiui, už 18,5 tūkst. eurų Klaipėdoje parduodamame 12 kv. m bute kriauklę rasite dar koridoriuje, o dušo kabina įrengta kambaryje. Šalia jos pastatytas mažytis šaldytuvas, o pačiame kambaryje vietos likę tik išlankstomai sofai.
Dar vienas ankštumo pavyzdys – už 28,5 tūkst. eurų Vilniuje parduodamas 10 kv. m būstas, kur bendroje patalpoje – ir išlankstoma sofa miegoti, ir virtuvė. O 3,4 tūkst. eurų kainuojančiame 12 kv. m bute Panevėžyje šaldytuvas įtaisytas tiesiai prie sofos, nes vietos virtuvei paprasčiausiai nėra.
Psichiatras Raimundas Alekna pripažįsta, kad mikro-butai tinka ne visiems, o palankiausi jie jaunimui arba šeimos neturintiems darboholikams.
„Jeigu žmogus toje erdvėje praleidžia tik naktį po darbo, yra darboholikas ir visas dienas sėdi darbe, o grįžęs ir pavalgęs tik atsigula į lovą, jam gal visiškai priimtina, bet klausimas, kaip ilgai gali taip gyventi“, – tv3.lt kalbėjo R. Alekna.
Jis sakė sunkiai įsivaizduojantis laisvalaikį tokiame mažame būste, nebent „pro langą, gulint ant lovos ar sėdint ant taburetės prie šaldytuvo, atsivertų kažkoks superinis vaizdas“.
„Kitu atveju, jaunas žmogus, jo poreikiai maži, gal jis svajoja apie savo mažą erdvę ir neturėjo galimybės atsiriboti nuo visų kitų šeimos narių, dėl to jautėsi blogai, tai kažkokį laiko tarpą jis gali jaustis išpildęs savo didžiausią svajonę. Bet žmogus bręsta, keičiasi jo poreikiai“, – svarstė psichiatras.
Vis tik laikas, kiek galima išgyventi tokiame būste, labai individualus ir priklauso nuo asmens psichines ir psichologinės būklės, pažymi R. Alekna.
„Tai priklauso nuo vaikystėje susidariusių lūkesčių, įsivaizdavimo, kaip jis gyvens. Reikėtų remtis užsienio patirtimi, japonai garsėja būstais, kur vos ne į stalčių permiegoti įlendi. Bet kuriuo atveju, vis tiek žmogui net fiziologiškai mažoje erdvėje sunku išbūti ilgą laiką. Kiek jis toleruos tokį būstą, priklausys nuo to, kokią dienos dalį jis nebus tame būste“, – pastebėjo psichiatras.
Mažos erdvės – NT ateitis
Nekilnojamojo turto brokeriai mano, kad mikro-butai nors ir rinkos naujiena – nekilnojamojo turto ateitis, ypač patraukli jaunimui.
„Rinka juda kvadratų mažėjimo kryptimi, butai mažėja. Faktas, kad tokie maži butai turės savo pirkėją vien todėl, kad tai maža kaina. Bet kokiu atveju, tai nėra poros butas, jis skirtas vienam žmogui, kurio tikslas turbūt yra būti kuo arčiau miesto centro, mokslo įstaigos ar darbovietės. Tai nėra kažkoks amžinas būstas, o neilgam, keleriems metams, kol nusistovės asmens gyvenimo būdas ar šeimyninė padėtis. Tai tam tikras laikinas sprendimas, niekas nesitiki tokiuose būstuose gyventi 10 metų“, – tv3.lt kalbėjo bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Jo teigimu, pagrindine priežastimi rinktis būstą iki 15 kv. m tampa patraukli jo kaina ir galimybė būti nepriklausomam nuo, pavyzdžiui, nuomojamo būsto savininkų.
Nors didžiojoje dalyje matytų skelbimų mikro-butai siūlomi senos, sovietinės statybos daugiabučiuose, anot M. Čiulados, vis labiau populiarėja nauji mikro-butų projektai.
„Senuose būstuose nusistovėję dydžiai, išplanavimas, ten labai sudėtinga būtų perdaryti. Nebent kažkas perka visą pastatą, rekonstruoja ir panašiai. Loftai tam tikra prasme yra mikro-butai, jie irgi nedidelės kvadratūros, bet su antresolėmis žmonės kūrybiškai, įdomiai įrengia tokias erdves“, – pastebėjo brokeris.
Visoje šalyje būsto įsigijimų skaičius pastaruoju metu augo itin sparčiai ir beveik pasiekė rekordinių 2007 m. rezultatą, o Vilniuje ir Kaune tokių sandorių buvo daugiausiai nuo 1998 m., rodo Registrų centro duomenys.
