Naujomis Civilinio kodekso pataisomis, kuriose numatomas privalomas lėšų kaupimas remontams, vyriausybė siekia sudaryti sąlygas daugiabučių namų administratoriams spausti žmones privalomai renovuoti namus ir paversti juos bankų įkaitais.
Pataisas pateikė ministras
Vyriausybė pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriose numatomos privalomos gyventojų įmokos daugiabučių remontui. Šias kodekso pataisas Vyriausybei pateikė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jis yra užsiminęs esą toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadratiniam metrui buto ploto.
„Jokių prievartinių kaupimų nenumatyta. vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti tokie mokesčiai skaičiuojami, tuomet jie pateikiami gyventojams apsispręsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos“, – sakė G.Kazlauskas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad negalima gyventojų privalomai įpareigoti kaupti lėšas daugiabučių remontams, todėl ji nepasirašysianti Civilinio kodekso pataisų, jei joms pritartų ir Seimas. „Pirmiausia prievartinio kaupimo neturi būti“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė. Kaip bebūtų, pataisos pasieks Seimą.
Siūlymą pavadino politiniu žaidimu
Asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis aplinkos ministro siūlymą laiko politiniu žaidimu, nes privalomoji lėšų kaupimo tvarka bendraturčiams jau seniai yra numatyta tame pačiame Civiliniame kodekse, kurio pataisas ir teikė Aplinkos ministerija.
„Tam nebūtina buvo teikti įstatymo pataisų, būtų pakakę vyriausybės nutarimo, jei valdžiai nėra aiškus lėšų kaupimo modelis, – sakė J.Antanaitis. – Savaime suprantama, kad bendrija lėšas kaupia kaupiamojoje sąskaitoje, o ne stiklainyje.“ Aplinkos ministerija nutyli, kad šiuo metu privalomos įmokos siekia ne kelis centus.
Pavyzdžiui, Šiauliuose bendrijų neįsteigusių namų gyventojai administratoriams kiekvieną mėnesį atideda po 17 ct už kv. m vien smulkaus remonto darbams. Tokį rinkliavos didį bendrijų neturinčių daugiabučių administratoriams nustatė savivaldybė. Administratorius negali pats nustatyti nei namo administravimo, nei eksploatavimo rinkliavų. Privaloma tvarka visiems gyventojams kaupti lėšas remontams numatyta tik Panevėžyje, Utenoje ir Mažeikiuose.
Šiaulių daugiabučių bendrijų asociacijos prezidentas Liudas Ramanauskas naujame Vyriausybės siūlyme įžvelgia spąstus bendrijų neįsteigusiems gyventojams.
Civilinio kodekso pataisose siūloma, kad gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kartą sprendimui pakaktų jau 25 proc. +1 balso. „Jei bendrijose apie dalyvavimą renovacijos programoje viską sprendžia gyventojai, tai ten, kur nėra bendrijų, daugiabučio administratorius pats galės inicijuoti namo renovaciją“, – aiškino L.Ramanauskas.
Dar šią vasarą Vyriausybė papildė 2001 m. įsigaliojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose aiškiai parašyta, kad administratorius turi teisę inicijuoti pastato atnaujinimą, jei namo šiluminės energijos sąnaudos viršija nustatytas maksimalias normas. Vien Šiauliuose tokių daugiabučių yra apie 80 proc.
Naujoms rinkliavoms – nepalankus metas
Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė
Naujoms rinkliavoms pritartume tik tokiu atveju, jei didėtų atlyginimai ir pensijos. O ką mes turime dabar? Sumažintos pensijos, nurėžti atlyginimai, o juk daugiabučiuose gyvena ne vien turtingi žmonės. Gyvena ir tie, kurių pensijos siekia 500 litų ir mažiau, todėl, manau, kad naujoms rinkliavoms šiuo metu netinkamas metas. Nejaugi mūsų Vyriausybei neatsibodo priiminėti absurdiškus sprendimus? Niekas nesako, kad nereikia daugiabučių remontuoti ir rinkti tam lėšas, bet dabar iš žmonių rinkti pinigus, kai jie tik vieną kartą per dieną gali pavalgyti, būtų nepateisinama.
„Bočiai“ pirmininkas Gal nebūsiu populiarus, bet palaikau privalomo lėšų kaupimo praktiką. Pinigai iš niekur neatsiranda, o daugiabučius reikia remontuoti. Pats gyvenu devynaukštyje, žinau, kad jeigu mes nesukauptume nė kiek pinigų, tai bus ir stogas, ir langai kiauri. Pats už Europos Sąjungos lėšas rengiu kursus ir per kelis mėnesius apmokėme apie 500 namų administratorių, kurie mato kaupiamojo fondo teikiamą naudą. Tegul žmonės kaups po nedaug, po truputį, bet lėšų susitaupyti reikia. Tik reikia pasverti kiekvieno žmogaus galimybes, kiek jis gali skirti pinigų.
