Aštuoni butai – saviems
Šiaulių savivaldybės atstovė spaudai tik po ilgų derybų su Turto valdymo skyriaus vedėju Gyčiu Skurkiu redakcijai pateikė Savivaldybės tarnybinių butų sąrašą ir pavardes (nenurodant kokiame konkrečiame bute gyvenama) specialistų, kuriems suteikti tarnybiniai butai.
Šiaulių savivaldybė šiuo metu turi aštuonis tarnybinius butus.
Tarnybiniuose butuose gyvena Birutė Beinorienė (Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė), Jurga Dzidolikienė (Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė), Vida Popovienė (Kanceliarijos vyriausioji specialistė), Ieva Andruškevičiūtė (Sveikatos skyriaus vedėja), Dovilė Žukauskienė (mero patarėja), Erika Šurnaitė (Kanceliarijos vyresnioji referentė), Darius Gedmantas (pasienio tarnybos pareigūnas), Ieva Kasčionytė (Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja).
Butai – aukštų valdininkų sekretorėms
Net trys iš išvardytų Savivaldybės darbuotojų – buvusios arba esamos aukštų Savivaldybės valdininkų sekretorės.
J. Dzidolikienė butą gavo dirbdama Justino Sartausko sekretore. Butas skirtas, kai J. Sartauskas dirbo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, o J. Dzidolikienė tapo jo sekretore.
Vėliau J. Dzidolikienė iš sekretorės pakilo karjeros laiptais ir tapo valstybės tarnautoja – vyriausiąja specialiste.
E. Šurnaitė – buvusi Administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus sekretorė, vėliau tapusi vyresniąja referente.
V. Popovienė – buvusi Turto valdymo skyriaus vedėjo G. Skurkio sekretorė, vėliau perkelta dirbti į kanceliariją taip pat tapo valstybės tarnautoja – vyriausiąja specialiste.
E. Šurnaitė ir V. Popovienė yra vaiko auginimo atostogose ir laikinai Savivaldybėje nedirba.
Visos trys gyvena dviejų kambarių butuose, kurių plotai – beveik po 50 kvadratinių metrų.
Į dantis nežiūri
Kodėl Savivaldybė tarnybiniais butais apdalija sekretorės darbą dirbančias specialistes? Ar jos Savivaldybei ypač reikalingos, jų neįmanoma rasti darbo rinkoje, kad reikia vilioti tarnybiniais butais?
„Niekas nesako, ar sekretorės – reikalingiausi ar nereikalingiausi Savivaldybei specialistai. Buvo išaiškinta, kad tarnybiniai butai negali būti suteikiami ne Savivaldybės administracijos darbuotojams. Tuo metu daugiau norinčių gyventi tarnybiniuose butuose nebuvo. Kas parašydavo prašymą, tam ir buvo suteikiami. Galbūt nebuvo pagalvota, kiek ilgai tie žmonės gyvens tuose butuose?“ – sakė „Šiaulių kraštui“ meras J. Sartauskas.
„Ar mano buvusi sekretorė ne žmogus? – į klausimą, kodėl butas buvo skirtas ir jo sekretorei, reagavo Turto valdymo skyriaus vedėjas G. Skurkis. – Žmonės visi vienodi, jeigu žmogus padavė prašymą ir mes turėjome butą, žmogus atitinka visas sąlygas butui gauti – neturi nekilnojamojo turto, mes nežiūrim į dantis - ji sekretorė, ar vedėjas“.
Draugystė su buvusia sekretore
J. Dzidolikienė pastaruoju metu Šiaulių merą J. Sartauską lydi į šventes, priėmimus. Kokie santykiai sieja buvusią jo sekretorę su penkių vaikų tėvu J. Sartausku?
Ar nebado akių, kad artima mero draugė gyvena Savivaldybės tarnybiniame bute?
„Kaip gali badyti? Jeigu tai būtų kitokie santykiai... vestuvės... dar kažkas, o kaip dabar ji gali išeiti dėl kažko iš to buto?“, – komentavo situaciją J. Sartauskas.
Privilegijos - iš sovietinių laikų
Turto valdymo skyriaus vedėjas G. Skurkis pripažino, kad visi Savivaldybės turimi tarnybiniai butai yra sovietinių laikų Vykdomojo komiteto palikimas.
Iš Vykdomojo komiteto atkurtos nepriklausomos šalies Savivaldybė perėmė, G. Skurkio teigimu, apie 40 tarnybinių butų. Dalis paveldėtų butų buvo privatizuota, o dalį jų Savivaldybė pasiliko savo reikmėms.
Sovietiniais laikais tarnybiniai butai buvo skiriami prisivilioti į miestą jaunus ir reikalingus specialistus.
Nuoma – pigi
Nuomos mokestis, mokamas Savivaldybei už gyvenimą tarnybiniame bute, pasak Turto valdymo skyriaus vedėjo G. Skurkio, siekia nuo 80 iki 160 litų, priklausomai nuo buto ploto.
Mieste išsinuomoti, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą įmanoma už 200–400 litų.
Savivaldybės tarnybiniai butai, G. Skurkio teigimu, yra vieno–trijų kambarių, daugiausia – dviejų kambarių butai.
„Yra pakeista tvarka, kad Savivaldybės darbuotojams nebeskiriame tarnybinių butų. Tarnybinių butų skyrimo banga buvo 2003–2007 metais. Laisvų tarnybinių butų nėra, todėl skyrimo tvarka nebevykdoma. Tačiau iškeldinti žmonių nėra juk jokio teisinio pagrindo. Jeigu žmogus gavo tarnybinį butą ir jame gyvena, jis turi teisinį pagrindą ten gyventi“, – komentavo meras J. Sartauskas.
Įstaigoms – pagal panaudą
G. Skurkio teigimu, pasikeitus įstatymams, Savivaldybė pati nebeskiria miesto įstaigų darbuotojams – teatralams, policijos pareigūnams, medikams – tarnybinių butų.
13 butų Savivaldybė pagal panaudos sutartį yra atidavusi Šiaulių ligoninei, Vyriausiajam policijos komisariatui, Šiaulių dramos teatrui, Šiaulių reabilitacijos centrui, Valstybės saugumo departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir pačios įstaigos ten apgyvendina savo reikalingus darbuotojus.
„Kiek įstaigos prašė, tiek skyrėm, daugiau šiuo metu iš įstaigų prašymų neturime“, – sakė G. Skurkis.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovės spaudai Zitos Katkienės teigimu, pavyzdžiui, ligoninei reikalingas Kardiologijos centro vadovas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gydytojo kardiologo licenciją, daktaro mokslo laipsnį, ne mažesnį kaip 3 metų administracinio darbo stažą, mokantis užsienio kalbą. Jam bus pasiūlytas gyvenamasis plotas – tarnybinis butas, kurį ligoninė panauda gautų iš miesto Savivaldybės.
Dar ligoninei, Z. Katkienės teigimu, reikalingi: dermatologas, vaikų ligų gydytojas, kardiologas. „Tačiau jiems gyvenamojo ploto ligoninė pasiūlyti negali“, – teigė Z. Katkienė.
Jei butų reikia, paima iš vargšų
Tarnybinių butų skyrimo komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, nariai – miesto Tarybos politinių frakcijų atstovai.
„Kiek įstaigos panaudai prašo butų, tiek ir skiriame. Prašė Reabilitacijos centras dviejų butų – davėme. Prašo Dainų poliklinika – irgi esame pažadėję, kad atrasime“, – aiškino V. Damulevičius.
Iš kokių rezervų atras butų? Iškeldins iš tarnybinių butų ką nors?
„Kai kartais išsikelia iš socialinių būstų žmonės. Paskutiniai du butai Reabilitacijos centrui buvo skirti iš socialinio būsto fondo“, – pripažino V. Damulevičius.
Mažina socialinių būstų skaičių vargingiausiems miestiečiams, kai mieste eilės socialiniam būstui gauti laukia per 1,3 tūkstančio nepasiturinčių šeimų?
„Iš tikrųjų yra minčių panaikinti tarnybinius butus iš viso...“, – susigriebė išsitaręs, kad atima būstus iš vargšų, o ne iš privilegijuotųjų V. Damulevičius.
