Viltys, kad šventėms iš užsienio grįžę tautiečiai išjudins sustabarėjusią nekilnojamojo turto (NT) rinką, bliūkšta, rašo „Klaipėda“.
Rekordiškai augusios būsto kainos jau kurį laiką stoviniuoja vietoje. Rinkoje vyrauja pesimistinės nuotaikos, o didėjanti infliacija, griežtinamos paskolų sąlygos ir kylančios prekių kainos verčia nerimauti NT bendroves. Lūkesčiai, kad rinką išjudins prieš šventes grįžę emigrantai, kol kas nepasiteisina.
„Prekyba NT, kaip rodo keleri praėję metai, paprastai suaktyvėdavo gruodžio 20–sausio 15 d. Šiemet pagyvėjimo nematyti“, – pripažino Edvardas Žilikas, NT bendrovės „InReal“ Turto vertinimo skyriaus vadovas.
Kainų nebepasiveja
Ne paslaptis, kad nemaža dalis šalies gyventojų emigravo siekdami sukaupti kapitalo nuosavam būstui. „Išvykęs į užsienį tikėjausi užsidirbti pinigų savam verslui ir būstui sostinėje. Bet kasmet grįžęs nemaloniai nustebdavau – kainos šuoliavo taip greitai, kad buvo neįmanoma jų pasivyti“, – pasakojo Vilniaus oro uoste sutiktas ką tik iš Londono grįžęs Marius Muzikevičius.
Jaunas vyras svečioje šalyje skaičiuoja jau ketvirtus metus. Jo teigimu, palyginus gyvenimo sąlygas bei NT kainas užsienyje ir Lietuvoje, būsto pirkti Vilniuje neverta.
Pasak ekonomikos specialistų, šią dilemą sprendžia dauguma lietuvių, išvykusių užsidirbti pinigų.
„Tie laikai, kai padirbėjus metus užsienyje buvo galima grįžti ir nusipirkti būstą sostinėje, jau seniai praeityje“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.
Investicijos į NT nedomina
Pirmieji emigravę tautiečiai jau priprato prie gyvenimo kitose šalyse ir galimybė gimtinėje uždirbti 3–6 kartus mažiau jų nebevilioja.
„Dalis anksčiau išvykusiųjų jau užima vadovaujamus postus, gauna legalias pajamas ir gali skolintis bei įsikurti užsienyje, kur NT kainos jau neatrodo tokios gąsdinančios“, –įsitikinęs R.Lazutka.
Būtent geros gyvenimo sąlygos emigracijoje pamažu ir atgraso tautiečius nuo galimybės investuoti į būstą Lietuvoje. Ilgiau užsienyje gyvenantys ir įsitvirtinę lietuviai po kurio laiko kartu atsiveža ir savo vaikus. Šie pradeda lankyti vietos mokyklas ir apie grįžimą į tėvynę galvoja vis mažiau.
„Tiesiog tėvai savo vaikams gali sukurti geresnes sąlygas“, – emigrantų kasdienybe dalijosi Marius. Vyras sakė, kad su juo dirbantys lietuviai sutaupo vidutiniškai apie 40 tūkst. litų per metus, tačiau apie savus namus Lietuvoje net nesvajoja.
Stagnacijos nedramatizuoja
Kad būsto kainos sostinėje ir kituose šalies didmiesčiuose jau pasiekė maksimalias ribas, pripažįsta ir NT bendrovės „Ober-Haus“ Rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
„NT kainos Vilniuje pasiekė augimo apogėjų, tačiau stagnacija įžvelgiama ne visuose sektoriuose. Per pastarąjį pusmetį senos statybos būsto kainos vis dar augo 5–15 proc.“, – įrodinėjo analitikas.
Pašnekovas nelinkęs dramatizuoti situacijos. Nors būsto kainos ir pasiekė aukštumas, vis dar jaučiamas butų stygius. Nekrintančios nuomos kainos Vilniuje esą signalizuoja, kad potencialo dar yra, tačiau tenka luktelėti, kol atlyginimai pasivys nurūkusias kainas.
Emigrantų gali daugėti?
S.Vagonis neteikia daug reikšmės emigrantų indėliui į NT rinką. „Statistikos, kiek emigrantų įsigijo būstą, nėra, todėl vertinti jų įtaką rinkoje sudėtinga“, – teigė ekspertas.
Didžioji dalis išvykusiųjų nesinaudoja tarptautiniais pervedimais, o pinigus gabena grynaisiais. Tai itin patogu dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų, pagal kuriuos pinigai, uždirbti svetur, nėra apmokestinami. „Sumokėjus mokesčius, tarkime, Anglijoje parsivežti pinigai Lietuvoje neapmokestinami pajamų mokesčio skirtumu. Todėl nustatyti, kokie realūs pinigų srautai grįžta į Lietuvą, neįmanoma“, – priežastis vardijo R.Lazutka.
Ryškėjant tendencijai, kad išeiviai neįkanda butų, jų gretas netolimoje ateityje gali papildyti ir paskolų naštos nebepanešantys lietuviai.
„Didėjant palūkanoms ir kilus paskolų krizei labai tikėtina, kad kai kurie tautiečiai prisijungs prie užsienyje jau įsitvirtinusių giminaičių, kad galėtų atsiskaityti su bankais“, – prognozavo ekonomistas.
Perspektyvos miglotos
Kas šiemet laukia NT rinkos, ekspertai prognozuoti nesiryžta. Anot S.Vagonio, pokyčius lems labai daug veiksnių, tarp jų – infliacija ir palūkanų normos, todėl pasakyti, kas bus jau po poros mėnesių, gana keblu.
„Tikėtina, jog rinka išliks stabili, o galbūt sulauksime ir 5–10 proc. augimo“, – optimistinėmis prognozėmis dalijosi S.Vagonis.
Pašnekovas atmeta kainų recesijos galimybę, tačiau ekspertų nuomonės ne visiškai sutampa.
Edvardas Žilikas, NT bendrovės „InReal“ Turto vertinimo skyriaus vadovas, įsitikinęs, kad šiuo metu rinką labiau reguliuoja ne objektyvūs veiksniai, o pesimistinės nuotaikos.
„Nuolat pasigirstančios neigiamos prognozės dėl infliacijos ir Lietuvos ekonomikos atsiliepia ir NT rinkai“, – sakė NT bendrovės atstovas.
Jis pripažino, kad baigiantis 2007-iesiems prekyba NT nepagyvėjo, nors tokia tendencija buvo užfiksuota kelerius praėjusius metus.
Vilnių nusveria Londonas
Kol ekspertai prognozuoja skirtingus NT rinkos ateities scenarijus, Anglijoje duonai užsidirbančio Mariaus galvoje sukasi kelios perspektyvos. „Iš esmės turiu dvi išeitis: imti paskolą, pirkti būstą Vilniuje, jį išnuomoti ir Anglijoje mažiausiai per dešimtmetį „atidirbti“ pinigus, arba tiesiog pirkti būstą Londono pakraštyje“, – planus atskleidė emigrantas.
Vyras prisipažino vis labiau dvejojantis dėl pirmo varianto, mat pinigai, gaunami iš būsto nuomos, būtų palyginti maži ir nepadengtų turto priežiūros išlaidų ir dažnų kelionių į Lietuvą.
„O jeigu tektų grįžti visam laikui į Lietuvą, tikrai nesugebėčiau išmokėti paskolos iš tokio atlygio, kokį siūlo Lietuvos darbdaviai“, – teigė M.Muzikevičius.
Karolis Vaitkevičius
