Iki šiol masinį visos šalies NT vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais, o sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.
Būtent šios vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai (šiuo metu mokestinė prievolė atsiranda turto vertei, viršijančiai 150 tūkst. eurų).
O dėl didėjančios infliacijos, brangstančių statybų ar augančios būsto paklausos NT vertės įprastai padidėja. Tad tai reiškia, kad ilgainiui išvengti mokestinės naštos gali nepavykti daugeliui NT savininkų.
Tiesa, dalis gyventojų skundžiasi, kad Registrų centre nurodomos NT vertės esą neatitinka realybės, t.y. vertė mažesnė nei, pavyzdžiui, už būstą prašo pardavėjai ar jas paskaičiuoja individualiai pasamdyti turto vertintojai.
Iki šiol Lietuvoje veikiantys bankai (prieš išduodami būsto paskolą gyventojams) remiasi ne parduodamo būsto kaina skelbime ar Registrų centro pateikta verte, bet nepriklausomo vertintojo išvada.
Jeigu vertintojas nustatys, kad būstas kainuoja mažiau, nei prašo pirkėjas, bankas gali nuspręsti suteikti paskolą mažesnei sumai.
Pavyzdžiui, jei būsto vertė siekia 150 tūkst. eurų, o vertintojas nustato, kad namas arba butas vertas 135 tūkst. eurų, banko suteikiamas paskolos dydis siektų tik kiek daugiau kaip 114 tūkst. eurų (bankai įprastai finansuoja iki 85 proc. būsto vertės).
Taigi, būsto pirkėjui lieka keli variantai – arba susitarti su pardavėju dėl mažesnės būsto kainos, arba padengti prašomą sumą iš savo asmeninių lėšų.
Kodėl NT vertė gali skirtis ir kas daro didžiausią įtaką?
Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tadas pasakojo, kad jau ne vienerius metus žvalgosi būsto. Tačiau, pasak jo, visuomet iškyla klausimas – ar už būstą nepermokės.
„Ir nors Registrų centras leidžia pamatyti naujausias būsto rinkos vertes, kartais jos būna gerokai mažesnės, nei yra nurodoma būsto skelbimų portaluose.
Pavyzdžiui, jei namas kainuoja daugiau kaip 200 tūkst. eurų, Registrų centre jo vertė siekia vos 50 tūkst. eurų. Ar tai reiškia, kad pardavėjas sukčiauja, ar visgi reikia samdyti nepriklausomą turto vertintoją?“ – klausė Tadas.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė gyventojams paaiškina, kodėl jos atstovaujamos įstaigos nurodoma vertė iš tiesų gali skirtis nuo tos, kurią nurodo būsto pardavėjai.
Pasak jos, šiuo metu NT objektai vertinami trimis pagrindiniais vertinimo metodais – lyginamuoju, pajamų ir kaštų.
„Pagrindinis NT masinio vertinimo skirtumas nuo individualaus vertinimo būdo yra tai, kad vertinant masiniu vertinimo būdu NT objektas nėra apžiūrimas vietoje ir neatsižvelgiama į jo individualias savybes: NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
Visi kiti vertės nustatymo principai yra analogiški, kaip ir individualiame vertinime – didžiausią įtaką vertei turi vieta, paskirtis, objekto plotas ir kt. vertę įtakojantys veiksniai“, – kalbėjo L. Kanišauskienė.
Svarbu nepamiršti atnaujinti duomenis
Be to, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad galimą NT Registrų cento skelbiamų vidutinių verčių (palyginti su rinkos vertėmis) skirtumą gali lemti ir tai, kada buvo atliekami skaičiavimai.
„NT vidutinių rinkos verčių nustatymo data yra rugpjūčio 1 d., o jų įsigaliojimo data (po viešo svarstymo su visuomene, savivaldybėmis ir Finansų ministerija) – nuo kitų metų sausio 1 d.
Kylant rinkoje NT kainoms, o tuo pačiu ir NT vertėms, pusė metų gali daryti įtaką tarp vidutinių ir realių rinkos verčių“, – paaiškino L. Kanišauskienė.
Be to, specialistė primena, kad vertės nustatomos naudojant konkretaus objekto Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis.
„Kadangi vienas pagrindinių vertinimo šaltinių yra Nekilnojamojo turto kadastre esanti informacija, svarbu, kad būtent čia būtų visa aktuali informacija apie statinį.
Pavyzdžiui, atlikus tam tikrus rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus gali pasikeisti patalpos bendras plotas ar kiti kadastro duomenys, tad būtina iš naujo atlikti NT kadastrinius matavimus ir atnaujinti duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kad NT masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės būtų kuo tikslesnės“, – teigė L. Kanišauskienė.
Bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad NT vertės nesutapimų su rinkos vertėmis (kai yra pasitelkiamas masinis vertinimo modelis) dažniausiai bus visuomet.
„Kiekvienas NT objektas yra unikalus ir masinio vertinimo modelis nemato būsto įrengimo, būsto suplanavimo ir kt.
Taip pat egzistuoja veiksniai, kurie nebūtinai veikia linijiniu būdu. Štai, pasitelkus masinio vertinimo modelį, vertė mažės dėl senesnės statybos būsto. Tačiau šis teiginys negalios senamiestyje, kur 100 metų senumo būstas nepasižymi mažesniu patrauklumu negu naujos statybos“, – kalbėjo pašnekovas.
Pašnekovas taip pat pateikia pavyzdį, kad jei tam tikroje teritorijoje yra pastatyti nauji daugiabučiai, tokiu atveju vertė galėtų didėti ir senesnės statybos NT objektams.
„Atitinkamai naujesnis būstas, kuris yra teritorijoje šalia senesnių daugiabučių, gali sumažinti tokių NT objektų vertę.
Jeigu NT objektai vienodi, panašūs, didelė tikimybė, kad masiniu būdu nustatyta rinkos vertės bus artima individualiai nustatytai rinkos vertei, kadangi bus mažiau skirtumų tarp objektų, su kuriais yra lyginamas daiktas.“, – kalbėjo specialistas.
T. Sovijus Kvainickas svarsto, kad Registrų centre pateikiamas NT vertinimas galėtų būti kaip pagalbinė priemonė, tačiau ne pagrindinis rodiklis.
Todėl jis pataria atlikti individualų turto vertinimą, jei kyla abejonių, ar pardavėjo nustatyta kainą už parduodamą būstą yra konkurencinga ir atitinka savo vertę.
„Vertintojas nustatytų, ar toje vietoje arba panašiose vietovėse NT objektai kainavo panašią sumą. Gali būti ir tokių atvejų, kai NT vertintojas negalėtų pateikti ataskaitos su ta pačia verte, už kurią pirkėjas įsigijo būstą.
Tai ypač buvo aktualu 2021 m., 2022 m., kuomet būsto kainos pakankamai sparčiai didėjo, ypač pirminėje rinkoje. Nes jeigu žmonės perka naujesnius būstus, tačiau dar nėra užregistruotų sandorių (vadovaujantis naujomis kainomis), vertintojai turi remtis istoriniais sandoriais, kurie buvo sudaryti pigesnėmis kainomis“, – kalbėjo specialistas.
Kaip sužinoti NT vertę
Kiekvieno NT objekto – buto, namo ir kt. – rinkos vertė skelbiama viešai Registrų centro interneto svetainėje.
Joje suvedę savo adresą, sužinosite NT objekto unikalų numerį, susidedantį, pvz., iš 12 arba 16 skaitmenų. Kitoje svetainės vietoje įvedus šį numerį, galima sužinoti juo žymimo pastato ar patalpų rinkos ir mokestinę vertę.
Dabartinė butų ar namų mokestinė vertė buvo nustatyta pagal 2021 m. atliktą turto vertinimą.
Nuo kitų metų pradžios visų NT objektų mokestinė vertė bus atnaujinta pagal naujausią turto vertinimą.
NT mokestį mokėtų daugiau gyventojų
Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė NT mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.
Šeimai su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką NT mokestį siūloma taikyti nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 500 tūkst. eurų, 0,5 proc. – iki 750 tūkst., 1 proc. – visam brangesniam turtui.
Apmokestinant pagrindinį būstą, jo mokesčio suma iki 450 tūkst. eurų vertės daliai būtų mažinama 50 proc., o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką – 75 proc.
Socialiai remtinų asmenų, kurie gauna kompensacijas už šildymą, pagrindinis būstas nebūtų apmokestinamas. Be to, mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokėtinas mokestis ya iki 5 eurų.
50 proc. būsto mokesčio siūloma nukreipti į savivaldybių biudžetus.
Be kita ko, siūloma apmokestinti faktiškai nebaigtą statybą, jei nuo jos leidimo išdavimo praėjo 10 metų, o penkerius metus nėra tikslinami duomenys NT registre, o apleistam ar neprižiūrimam NT nustatyti maksimalų 4 proc. tarifą.
Taip pat siūloma papildomu 0,2 proc. tarifu apmokestinti visą komercinį turtą, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus objektus, ir šias lėšas skirti Gynybos fondui.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS teigė, kad NT mokestis maždaug 250 tūkst. vertės butą turinčiai šeimai kainuotų 7 eurus per mėnesį.
Siekiant mažinti administracinę naštą gyventojams NT mokesčio deklaracijas jiems parengs Valstybinė mokesčių inspekcija – jis bus suformuotas automatiškai, kaip ir žemės mokestis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Seniai aišku kad mūsų NT pervertintas n kartų!!! Po būtent euro įvedimo. Ir ypač vln kaune ir klaipėdoj.
