Bliūkštančios būsto kainos maskuojamos akcijomis ir nuolaidomis. Žodžiais „akcija“ ir „nuolaida“ pasidabino daugelio nekilnojamojo turto (NT) bendrovių reklamų. Analitikų manymu, taip maskuojamas natūralus būsto kainų kritimas, rašo „Respublika“.
Pastaruoju metu viena po kitos pasirodė kelios butų pardavimo akcijos - kvadratinio metro kaina krito tai 18, tai 20 proc., o viena bendrovė pirkėjams siūlėsi kuri laiką net komunalinius mokesčius už juos mokėti.
NT pardavėjai tvirtina, kad, pasibaigus akcijoms, kainos vėl kils. Tiesa, ne iki ankstesnio lygio.
Parduoda ir pigiau už savikainą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis „Respublikai“ patvirtino, kad tokiomis akcijomis gali būti bandoma užmaskuoti būsto kainų kritimą. „Šiandien NT vystytojai išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes bankai pakeitė ne tik pačių kompanijų, bet ir žmonių kreditavimo politiką“, - atsiduso R.Dargis.
Pasak jo, NT įmonės siekia kuo greičiau išparduoti pastatytus objektus. „Įsiskolinimai bankams, reikalavimai grąžinti kreditus verčia juos ieškoti greitesnių išeičių. Viena jų - įvairios akcijos. Žinau vieną projektą, kur kvadratinio metro kaina yra 3500 litų - tai, mano galva, yra žemiau savikainos“, - pripažino pašnekovas.
Vis dėlto verslininkas įsitikinęs, kad kainos kris ne tiek, kiek žada didžiausi pesimistai. „Ekspertai ir politikai žadėjo, kad kainos turėtų kristi 30-50 proc., ir žmonės pirkti neskuba, bet didelių pigimo tendencijų nesimato. Štai Estijoje būsto kaina keliais procentais netgi kilo. Būsto sektoriuje dabar labai išsisluoksniavo produktai - patys brangiausi butai turėtų labiausiai pigti, nes ten santykinai ir maržos buvo didžiausios. Taip pat matomas ir šioks toks ekonominės klasės butų kainų mažėjimas“, - aiškino LNTPA vadovas.
2010-aisiais regi naują „burbulą“
R.Dargio tvirtinimu, būsto poreikis vis dar išlieka. Jo turimais duomenimis, šiemet Vilniuje parduota 2104 naujos ir 2400 senos statybos butų. Tačiau nemaža yra ir pasiūla - naujų neparduotų butų sostinėje dabar yra netoli 4000. „Negirdėti, kad kas nors vystytų naujus projektus, tad tuo trumpu metu, kada bus išpardavinėjami butai, tam tikri žmonės gali išlošti. Bet kol kainos vystyti naujus projektus netaps palankios, naujų butų statoma nebus“, - teigė pašnekovas.
Vis dėlto LNTPA jau netolimoje ateityje regi dar vieną kainų šuolį - esą sustojus statyboms jau po poros metų atsiras pasiūlos ir paklausos disbalansas, pripūsiantis naują „burbulą“.
„Kol kas įsivaizduojame, kad taip ir turėtų atsitikti. Prognozuojant galima sakyti, kad pardavimo sąstingis bus ne tik šiais, bet ir kitais metais. Ir jei bus perkama panašias tempais kaip šįmet, o nauji projektai vystomi nebus, tai net nepraėjus pusantrų metų viskas bus parduota. Tad galima prognozuoti, kad 2010 metais rinkoje atsiras naujų būstų poreikis, jis vėl gali viršyti pasiūlą“, - prognozavo R.Dargis.
Optimizmo kaina - bankrotas
Paklausus, ar sąstingis būsto rinkoje negali sužlugdyti didžiųjų bendrovių, R.Dargis sakė, kad sunkmetis yra vienodas ir smulkiesiems, ir stambiesiems, skiriasi tik mastas. „Ir vieni, ir kiti dirba gavę bankų paskolas. Žinau ne vieną smulkesnę kompaniją, kuriai bankai skolino pinigų žemei įsigyti, bet neskolino pinigų projektui statyti. Didieji turės atitinkamai daugiau problemų“, - optimizmu netryško LNTPA vadovas.
Esą pernelyg šviesiai ateitį regėję NT vystytojai dabar stovi ant žlugimo ribos. „Buvo tokių vystytojų, kurie optimistiškai žiūrėdami į ateitį investavo didžiulius pinigus į žemę ir šiandien neturi savo dalies, kuri leistų gauti kreditą ir toliau vystyti projektą. Ir dabar jie yra prie bankroto ribos - bankai reikalauja palūkanų už savo dalį iš žemės paskolos.
Paskolos žemei niekada nebuvo ilgalaikės - bankas duodavo jas 2-3 metams, t.y. iki numatomos projekto pabaigos. O galimybių parduoti žemę dabar praktiškai nėra - pardavimas čia beveik visiškai sustoję. Tad parduoti sklypą ir taip atsiskaityti su banku dabar neįmanoma“, - reziumavo R.Dargis.
Kainos ir po trejų metų bus nelogiškos
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas:
Labai tikėtina, kad tokiomis akcijomis norima pridengti nekilnojamojo turto kainų kritimą. Bet taip tvirtinti dabar nedrįsčiau, nes kiekvienas konkretus atvejis turi savą specifiką. Daug kas supranta, kad dabar vyksta paklausos mažėjimas ir todėl reikia kainas mažinti.
Antra vertus, kada pats kainų mažinimas iškyla į paviršių statistiškai, jis dar labiau pristabdo pirkimą - pradedama laukti, kad kainos dar labiau nukristų. Pirkėjas ima galvoti, kad truputį pakentėjęs ir susispaudęs gali išlošti keliasdešimt tūkstančių.
Tad pardavėjams geriau, kai kainų kritimas statistiškai nepasirodo. Ne veltui pasaulyje, kai vyksta nekilnojamojo turto krizės, kainos labai dažnai visai nesikeičia, krinta tik pardavimai. Nes jeigu leisi kainas, pardavimas vis vien kris. Ir kelerius metus stovima vietoje, kainos beveik nesikeičia - laukiama geresnių laikų.
Lietuvoje, manau, kainos visgi kris, nes jos buvo tiesiog per aukštos, mat buvo suprojektuotos į ilgalaikį ekonomikos augimą. Kadangi artimiausius kelerius metus - jei neįvyks koks nors stebuklas - ekonominio augimo nebus, tai kainos neišvengiamai turės kristi.
Kainos yra per aukštos dabar ir po trejų metų jos tokios išliks, nes per tą laiką mes nepasieksime tokio įperkamumo indekso, kuris būtų panašus į įprastinį Europoje. Kainos yra per daug nutolusios, antra - jos kris ir dėl to, kad buvo blogai suplanuota būstų statyba. Buvo orientuotasi į per brangius būstus.
Iš pradžių buvo euforija, žmonės ėmė paskolas, pirko būstus, bet iš pradžių pirko tie, kurie daugiausiai uždirba. Paskui liko tie, kurie uždirba mažiau ir, labiau orientuojantis į juos, reikėjo statyti ekonominės klasės būstus. Tai nebuvo padaryta, todėl ir pristatė per daug brangių būstų.
Manau, ilgainiui kainos kris. Žinoma, tai priklausys ir nuo ekonomikos raidos. Jei scenarijus vystytųsi geriau, negu dabar yra laukiama, tada situacija gali keistis. Tačiau aš manau, jog labiau tikėtina yra tai, kad mūsų laukia kelerių metų sunkmetis.
Tomas Andriukonis
