1856 metais įkurta britų kompanija „Burberry“ tapo žinoma Pirmo pasaulinio karo metais, kai pradėjo gaminti rūbus pagal kariuomenės užsakymą. Vėliau karininkų apranga buvo transformuota į civilių rūbus, nors per artimiausius 130 metų „Burberry“ vartotojams kompanija labiausiai asocijavosi su unikaliais paltais. Nuo dešimto dešimtmečio pabaigos kompanijos vadovybė pasirinko globalaus mados prekės ženklo kurimo kursą. 2002 metų vasarą kompaniją tapo vieša.
Amerikietė A. Ahrendts prie „Burberry“ vairo stojo prieš 7 metus. Jai vadovaujant, pardavimai pakilo daugiau nei dvigubai ir pasiekė 3 milijardus JAV dolerių, kompanijos kapitalizacija išaugo 300 proc., radikaliai pasikeitė produktų asortimentas, prasidėjo naujų rinkų užkariavimai – Kinijoje, Dubajuje, Indijoje, JAV. Būtent A. Ahrendts pirmoji pradėjo aktyviai realizuoti brangius dizainerių rūbus socialiniuose tinkluose. Šiandien prekės ženklas „Facebook“ turi 12 milijonų gerbėjų, o „Twitter“ – 1 milijoną pasekėjų. 52 metų A. Ahrendts užima 45 vietą pasaulio įtakingiausių moterų reitinge pagal „Forbes“. Ji yra ištekėjusi, turi tris vaikus.
- Iš pradžių mes uždavėme sau klausimą: ką tokio turime mes, ko neturi konkurentai? Pirmiausia, mes esame britai. Antra, mes „išėjome“ iš palto. Trečia, visi didieji prekės ženklai orientuojasi į beibi-bumerių kartą [„baby boomer“ karta – žmonės gimę po Antro pasaulinio karo, 1946-1964 metais]. Mes gi nusprendėme savo tiksline auditorija padaryti naujojo tūkstantmečio kartą, susifokusuojant ties naująja ekonomika.
- Turėdami [ribotus] resursus, mes supratome, kad dirbdami internete galime nuveikti 10 kartų daugiau.
- Su jaunesniais vartotojais mes pradėjome kalbėti jų kalba – elektroninių komunikacijų kalba. Tai, kad aš pati turi tris vaikus-paauglius, padeda man daryti tai geriau.
- Elektroninės komunikacijos tapo kompanijos pertvarkymo proceso katalizatoriumi.
- Mes pasamdėme jaunų marketologų komandą – tokio paties amžiaus, kaip ir mūsų tiksliniai vartotojai. Todėl marketinge mes dabar lenkiame daugumą prabangos prekių ženklų. Realybė tokia, kad šiandien marketingo tarnyba negali dirbti be stipraus partnerio technologijų srityje. Dabar mes bandome apjungti operacinį vadovavimą marketingu, IT ir elektroninėmis komunikacijomis.
- Mes vadiname save elektroninių komunikacijų kompanija. Į mūsų tinklapį užeina daugiau lankytojų, nei į visas prekės ženklo parduotuves, kartu sudėjus.
- Partnerystėje su technologinėmis kompanijomis mes pradėjome įgyvendinti „mažmeninės prekybos teatro“ koncepciją – transliuoti audio ir video turinį į kiekvienos prekės ženklo parduotuvės ekranus, suteikti prieigą prie mūsų pasaulinės kolekcijos per iPad‘us. Pirkėjai gali kartu su mumis išgyventi kertinius prekės ženklo vystymosi momentus, ir jie gali pirkti daiktus iš pasaulinės kolekcijos su pristatymu per 6-8 savaites.
- Visa komanda buvo susidomėjusi. Aš sakiau kolegoms, kad nenoriu, kad mes prarastume magišką verslo dvasią.
- Mes pasakėme jiems [darbuotojams]: mes nerašome naujos knygos, mes rašome naują skyrių didžiojoje prekės ženklo istorijoje. Šis prekės ženklas gyvens ilgiau už mus visus, o mūsų darbas – padaryti jį aktualų, išlaikyti jį sveiką, kad būtų ką perduoti kitai kartai.
- Aš visada iš pradžių sakau: „Ką jūs jaučiate?“ – o tik vėliau: „Nustebinkite mane faktais.“
- Tai juokinga. Christopheris [Ch. Bailey, „Burberry“ kūrybinis direktorius] yra iš Jorkšyro, o aš iš mažo miestelio JAV Vidurio Vakaruose, Indianos valstija. Mes susitikome pas Donną Karan, prabangioje kompanijoje... Mes – savotiškas desantas į prabangią kompaniją.
- Mes jautėme, kad žmogus, patekęs į prabangią parduotuvę, jaučiasi nejaukiai. Na, suprantate, maždaug žmonės žiūri, galvoja, kad tu nevertas čia būti. Taip mes patys ten jaustumėmės.
- Kai aš atėjau į „Burberry“, mūsų informacinių technologijų direktorius sėdėjo, vaizdingai pasakojant, autobuso gale, jo tarnyba buvo tiesiog palaikymo tarnyba. Aš jam pasakiau: tau reikia persėsti į priekį, juk mūsų konkurencingumas priklauso nuo to, kaip mes išnaudojame informacines technologijas.
- Anksčiau „Burberry“ tik 10 proc. darbuotojų buvo prijungti prie bonusų programos arba turėjo kompanijos akcijų. Bet jeigu jūs norite būti demokratiški, reikia įvesti tai kiekvienam. Tai sutelkia.
- Mes tiesiog atšaukėme tradicinę hierarchiją, ir tai, kaip mes sudėliojome komunikavimą vienas su kitu, parodė visai kompanijai, kad kūrybinga vadovybė – rimta ir ilgam laikui.
- [Tinklapio paleidimui] mums reikėjo garso. Mes uždavėme sau klausimą: koks mūsų prekės ženklo garsas? ... Ir dabar mes turime muzikinį direktorių, kuris ieško mums jaunų, nenuvalkiotų britų grupių. ... Tai mūsų unikalus turinys.
- Tai, ką mes darome – tai iš esmės virtualus socialinis tinklas.
- Uždirbti pinigai ir pelnas – man yra paskutinis šio žaidimo etapas.
- Mes padarėme „Burberry Bespoke“ ne tam, kad užsidirbtume, ir mes padarėme „burberry Acoustic“ ne tam, kad užsidirbtume , ir mes padarėme „Art of the Trench“ – social media platformą – ne tam, kad užsidirbtume . Visa tai mes padarėme, kad priviliotume pirkėjus prie prekės ženklo.
- Kai „Burberry“ langeliai kažkam sukels mintis, kad kažkam buvo padaryta kažkas gero, mes suprasime, kad gerai atlikome savo darbą (apie labdaros programą).
- Visas šis dalykinis gyvenimas man nereikalingas be vyro. Kaip vykdomąją direktorę mane pamirš po penkerių metų, bet vyras ir vaikai niekada manęs nepamirš.
