Kol Lietuva kantriai tebelaukia laikinųjų branduolinio kuro saugyklų, šalies likimo seserys Slovakija ir Bulgarija tokias jau įsirengė ir planuoja tolesnius atominių elektrinių uždarymo darbus.
Turėdama didelį įdirbį šioje srityje Slovakija uždaro Bohunicos atominę elektrinę be panikos, kai Bulgarijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, apie Kozlodujaus atominius reaktorius verda karštų aistrų.
Lietuva, Slovakija ir Bulgarija įsipareigojo išjungti ir išmontuoti sovietinio tipo branduolinius reaktorius stodamos į Europos Sąjungą.
Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ rašė, kad Lietuvoje branduolinio kuro saugyklos gali tekti laukti dar trejus metus, nes generalinis rangovas vis neatveža tinkamų kuro konteinerių. Tuo metu Bulgarija su Slovakija laikinąsias kuro talpyklas jau pasistatė ir dabar planuoja, kur ir kaip laidoti radioaktyvias atliekas.
Slovakijos branduolinių jėgainių turtą valdančios ir jų uždarymą organizuojančios valstybinės įmonės JAVYS atstovas Dobroslovas Dobakas, kalbėdamas savaitraščiui, nusistebėjo, kad Lietuva vis dar negauna konteinerių tokių, kokių užsakė.
„Pas mus vienas fondo finansuojamas projektas taip pat numato įsigyti panaudoto kuro konteinerius, – savaitraščiui kalbėjo JAVYS atstovas. – Juos mus tiekia slovakų bendrovė, ir mes neturime jokių problemų. Įsivaizduoju, kad Ignalinos AE reaktorius ir kuras yra kitokio tipo, tad ir konteineriai jiems laikyti kitokie, specifiniai. Vis dėlto kiekvienam normalu tikėtis, kad jeigu užsakai daiktą, jį ir gauni. Jeigu užsakai 80 cm įstrižainės televizorių, tiekėjas privalo pristatyti būtent tokį, o ne 40 centimetrų.“
Saugyklų turėjo dar prieš ES
Pasak D. Dobako, palyginus su Bulgarijos ir Lietuvos reikalais, Slovakijoje dėl įsipareigojimų ES uždarytos jėgaines eksploatavimo darbai jau labiau įsibėgėję. „Lietuvos ir Slovakijos elektrinių uždarymo schemos skiriasi: mes neturime generalinio rangovo, užtat kiekvienam atskiram projektui konkurso būdu atrenkame skirtingus darbų vykdytojus, – pasakojo slovakas. – Žinoma, rinkdamiesi tiekėjus kartais vėluojame. Tačiau jau realizuojant projektą viskas einasi sklandžiai.“
Slovėnai gali nesijaudinti ir dėl branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų saugyklų, mat tokios ten jau anksčiau įrengtos uždarius senąją Bohunicos elektrinę A1. „Mūsų saugyklos kadaise pastatytos: branduolinį kurą laikome jau nuo 1987-ųjų, o radioaktyvios atliekos saugomos nuo 2001-ųjų. Tad tai nesusiję su įsipareigojimu Europos Sąjungai uždaryti Bohunicos V1 reaktorius“, – aiškino jis.
Slovakai dabar turimas talpyklas rekonstruoja ir plečia. Radioaktyvių atliekų komplekse, vadinamame Bohunicos apdorojimo centru, investicijų projektas V1 elektrinės radioaktyviosioms atliekoms priimti pradėtas 2010 metų rugsėjį ir turėtų būti baigtas šių metų rugsėjį.
Slovakijos branduolinės energetikos kompanijos ir specialistai daugelį darbų gali nudirbti patys, nes turi ilgametę branduolinės energetikos tradiciją. „Dabar Slovakijoje dvi atominės elektrinės yra uždaromos, dvi elektrinės veikia, viena statoma ir dar vieną galvojama statyti“, – sakė D. Dobakas.
Kad Slovakijoje Bohunicos atominės elektrinės uždarymas vyksta sklandžiai, matyti ir iš žiniasklaidos: štai įtakingiausias slovėnų laikraštis SME pastaraisiais metais apie reikalus jėgainėje V1 beveik nerašė.
Bulgarija priklauso nuo rusų
Bulgarija saugyklą keturių išjungtųjų Kozlodujaus elektrinės (KZNPP) reaktorių kurui laikyti už 71 mln. eurų (beveik 250 mln. litų) įrengė jau pernai. Ją septynerius metus statė tas pats „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, kuriam patikėta pasirūpinti branduolinio kuro bei atliekų sandėliavimu ir Visagine. Lietuvoje laikinoji kuro saugykla B1 turėjo veikti taip pat nuo 2011 metų, bet įkurtuvės vėl atidėtos iki 2013 metų pabaigos.
Anot bulgarų leidinio The Sofia Echo“, pernai rudenį Bulgarija pasirašė sutartį ir dėl radioaktyviųjų atliekų saugyklos studijos. Šalį konsultuosiantį konsorciumą sudaro trys įmonės, tarp jų – amerikiečių energijos kompanija „Westinghouse“, bulgarams tieksianti ir branduolinį kurą. Atliekų talpyklą balkaniečiai planuoja turėti jau 2015 metais ir skaičiuoja, kad ji kainuos 120 mln. eurų (apie 414 mln. litų). Konkursą ją statysiančiam rangovui išrinkti Bulgarija žada skelbti šių metų viduryje.
Jau išjungtus vienais pavojingiausių pasaulyje laikomus keturis elektrinės blokus uždaryti atsieis 1,117 mlrd. eurų (arti 4 mlrd. litų). Kozlodujaus elektrinėje tebeveikia du galingesni ir naujesni reaktoriai, valdžia planuoja statyti dar du. Beje, Lietuvoje dirbančios kompanijos „Nukem Technologies“ savininkė rusų monopolininkė „Atomstrojeksport“ Bulgarijoje pradėjo statyti naują Belenės atominę elektrinę.
Skirtingai nei Slovakijoje, Bulgarijos žiniasklaida apie reaktorių eksploatavimo nutraukimą praneša aktyviai. Spauda mirgėjo nuo pranešimų, kai pernai lapkritį prie namų buvo sumuštas vos rugsėjį pradėjęs dirbti jėgainės generalinis direktorius Aleksandras Nikolovas. Tenykščiai branduolinės energetikos inžinieriai incidentą pavadino išpuoliu prieš visą Kozlodujaus AE, pranešė verslo dienraštis „Dnevnik“.
Marijus Širvinskas
