Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė teigia, kad ši kultūra, kada norintis išsinuomoti butą moka tarpininkavo mokestį, atėjo iš Didžiosios Britanijos, kur kiekvienas nuomininkas turi sumokėti 500 svarų mokestį agentūrai. Tad šis modelis yra taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
NT ekspertė taip pat priduria, kad įvairiuose Lietuvos miestuose šis mokesti yra skirtingas. Tarkim Kaune agentūros mokestis dažnai nėra imamas iš nuomininko. Anksčiau ir Vilniuje taip buvo, bet rinka pasikeitė.
„Ji pradėjo keistis prieš kokius 3-4 metus, kada į rinką atėjo agentūros, kurios pradėjo imti brokerio mokestį tik iš norinčių išsinuomoti ir neėmė jokio užmokesčio iš turto savininkų. Turėjome reaguoti į rinkos situaciją, nes dažnai būsto savininkai mūsų klausdavo, kodėl aš turiu jums mokėti jeigu man kita agentūra suras nemokamai. Tai reiškia, kad ims agentūros mokestį tik iš nuomininko“, – pasakoja Viktorija Čijunskytė
Tarp nekilnojamo turto agentūrų vyrauja įvairios nuomonės, vieni sutinka, kad šis mokestis yra nemalonus nuomininkams ir jį turėtų mokėti būsto savininkas, o kiti antrina, kad nuomotojai taip pat gauna naudą.
„Mes imame tarpininkavimo mokestį ir iš agentų ir iš nuomininkų. Tai yra normali praktika, ir gal kai kurios kitos agentūros stoja piestu, kurios to netaiko. Bet mes taikome todėl, nes mes manome, kad nekilnojamo turto tarpininkavimo veikla neša pridėtinę vertę ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui. Juk nuomininkas, jeigu ne agentūra, tai galbūt net neturėtų galimybės surasti jam patinkantį objektą. Ir nesvarbu ar tai būtų internete, ar tai būtų viešai nereklamuojamas objektas mūsų duomenų bazėje“, – teigia NT kompanijos „Rebaltic“ direktorius Linas Lekamavičius
Nekilnojamo turto specialistas priduria, kad agentūros mokestis imamas iš abiejų šalių todėl, kad brokeris atstovauja abi šalis, neišskiriant kurios nors vienos interesų.
Kai kurie nekilnojamo turto specialistai sutinka, kad tarpininkavimo mokestis nėra naudingas nuomotojui, nes visgi pajamas gauna nuomotojas, tačiau priduria, kad brangesniems butams ar namams šis mokesti netaikomas ir už tai susimoka turto savininkas.
„Aišku tas agentūros mokesti nuomininkui yra gana skaudus, bet šiuo metu jau pakankamai priimtinas. Aišku tai labiau vyrauja butams iki 330 eurų, kur yra šiek tiek pigesnė nuoma ir turto savininkai dažnai būna fiziniai asmenys, mažesnes pajamas gaunantys asmenys, turintys vieną kitą apliekamą turtą ir tuo nesiverčiantys. Tačiau kada mes kalbame apie brangesnę nuoma virš 330 Eur apie 1000 eurų : namai, prabangūs butai. Šiuo atveju likusi sena tradicija, kada mums komisinį mokestį moka turto savininkas“, - teikia Viktorija Čijunskytė
Juodieji brokeriai
Rinkoje taip pat vyrauja ir nekilnojamo turto agentų, kurie ne tik paima agentūros mokestį iš turto savininko ar nuomininko, bet ir nesumoka už tai mokesčiu. Jie nepateikia nei sąskaitos nei čekio.
„Tai yra juodoji rinka, juodieji brokeriai, nesąžiningai dirbantys brokeriai. Aš tikrai galiu garantuoti už savo agentus, kad jie išrašo kiekvieną sąskaitą už agento mokestį, tačiau už kitas agentūras to garantuoti negalėčiau. Bet žinau kad taip yra, mes tai vadiname juodaisiais brekeriais.“ –teikia NT ekspertė V.Čijunskytė Mokesčių inspekcija aiškina, kad nuomos sutartis pagal civilinį kodeksą yra nebūtina, ji gali būti žodinė, o apie mokesčių nemokėjimą už gautas pajamas galima pranešti pasitikėjimo linija 1882.
„VMI gavusi pranešimą apie nemokamus mokesčius už nekilnojamą turtą perspėja žmogų, kad kitais metai jis turi pateikti deklaraciją. Sumokėti mokestį arba išsiimti verslo liudijimą, o atėjus metų pabaigai, mokesčių inspekcija patikrina ar žmogus mokėjo mokesčius, ar buvo išsiėmęs verslo liudijimą.“ – tikino VMI
