Dėl žymaus maisto kainų padidėjimo žemės ūkis vėl atsidūrė ES dėmesio centre. Sąjunga tikisi žemės ūkio sektorių labiau pritaikyti rinkos poreikiams.
2003 metais buvo pradėta Bendrosios žemės ūkio politikos (CAP) reforma, numatoma iki 2013 metų. 2008-aisiais turėjo būti atliktas reformos „Sveikatos patikrinimas“.
Antradienį pristatyti jo rezultatai ir siūlomas pakeitimų paketas, kurį Europos komisarė žemės ūkiui Mariann Fischer Boel kartu su ES šalių žemės ūkio ministrais pirmadienį aptarė Briuselyje.
ES siūlo mažinti intervencines priemones ir didinti žemės ūkio produktų gamybą.
„Mes siūlome, kad ūkininkai galėtų naudoti visus savo pajėgumus. Mes negalime pateisinti padėties, kai turime beveik 10 proc. nedirbamos žemės, o pasaulyje didėja maisto paklausa“ – sako Europos komisarė žemės ūkiui Maria Fisher Boel.
EK mažins išmokas stambiesiems ūkininkams ir gautas lėšas panaudos kaimo plėtros politikai įgyvendinti.
Dėmesys bus skiriamas į aplinkos saugojimą orientuotiems projektams, taip pat nedideliems šeimyniniams ūkiams.
„Manau, labai svarbu, kad mes toliau didintume produkcijos kiekius Europoje tiek, kiek leidžia natūralios ribos, nepamiršdami aplinkos apsaugos“, – DPA naujienų agentūrai teigė M. F. Boel.
ES ir toliau ketina mokėti ūkininkams už tai, kad verčiau prižiūrėtų žemes, o ne užsiimtų ūkine veikla, tačiau šios išmokos bus mažinamos.
Iki 2013-ųjų po 1 proc. kasmet bus didinamos pieno kvotos, o jų visiškai atsisakyti tikimasi 2015 metais. Taip pat numatyta liberalizuoti javų ir mėsos ūkius bei kitos priemonės.
Reformos pakeitimams turės pritarti 27 ES valstybės ir Europos Parlamentas, kuriame, kaip tikimasi, tai taps vienu svarbiausių klausimų.
Tikimasi tradicinių nesutarimų tarp daugiausiai ES paramos žemės ūkiui gaunančios Prancūzijos bei liberalizuoti žemės ūko rinką siekiančios Didžiosios Britanijos.
Pastarosios finansų ministras Alastairas Darlingas teigia, kad ES turėtų atsisakyti tokių CAP elementų, kurie išlaiko produktų kainas virš pasaulinės rinkos lygio. Jis skatina visiškai atsisakyti tiesioginių išmokų ūkininkams.
Tačiau Europos žemės ūkio komisarė M. F. Boel teigia, kad D. Britanijos siūlymų priimti neįmanoma dėl politinių priežasčių, rašo BBC.
Dauguma ES šalių žemės ūkio ministrų sutinka, kad maisto gamybą reikia didinti, tačiau priešinasi liberaliems D. Britanijos siūlymams.
Didžiausios oponentės turėtų būti Prancūzija, gaunanti daugiausiai ES paramos žemės ūkiui, ir Vokietija, pasisakančios už senosios sistemos elementų išlaikymą.
Prancūzija teigia, kad subsidijos turi likti kaip saugumo garantas. Ji primena, kad tokių griežtų ekologijos ir darbo teisės reikalavimų kaip ES nėra niekur pasaulyje, todėl žemdirbiai turi turėti kuo apsiginti nuo konkurencijos.
