Jungtinės Karalystės ekonomikos laukia didžiausia krizė nuo 1946 metų. Nors vyriausybė ir vėl puolė gelbėti bankus, tai gresiančios recesijos nesustabdys.
Jau per artimiausią Europos Sąjungos (ES) valstybių finansų ministrų susitikimą labiausiai teks raudonuoti britų iždo kancleriui Alisteriui Darlingui. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Jungtinė Karalystė labiausiai iš didžiausių Europos valstybių nukentės nuo ūkio krizės. EK prognozės daug niūresnės, nei iki šiol skelbė britų finansų ministerija, be to, vis daugiau nepriklausomų ekspertų prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP sumažės net 2,8 procento.
Dėl recesijos šalyje drastiškai didėja nedarbas, ūkis jau stovi ant defliacijos slenksčio. Briuselis prognozuoja, kad jau šiais metais bedarbių skaičius padidės 900 tūkst. ir metų pabaigoje 2,5 mln. gyventojų nebeturės darbo. Jau dabar nedarbas sudaro 5,3 proc., o baigiantis metams išaugs iki 8,2 procento.
Briuselis ne tik įspėja Jungtinę Karalystę dėl valstybės finansų krizės, bet ir kritikuoja šalies premjerą Gordomą Browną, kad šis nesugebėjo sustiprinti šalies ūkio ekonomikos klestėjimo metais. Vyriausybės parama bankams lėmė, kad iki 2010 metų valstybės skola pasieks 1,06 trln. svarų ir sudarys 72 proc. šalies BVP, o tai reiškia, kad ji bus 400 mlrd. svarų didesnė nei dabar. Be to, EK įspėja, kad Jungtinė Karalystė labiausiai nukentės nuo recesijos šiais metais, nors nuosmukis bus juntamas ir kitose ES šalyse.
Darbas - tik šalies gyventojams
Dėl didėjančio nedarbo britų darbdaviai jau nebegali dėti skelbimų į užsienio spaudą, kad ieško darbuotojų. Šalies vyriausybė siekia, kad visas laisvas darbo vietas užpildytų britai, bent jau taip tikimasi sumažinti nedarbą.
Naujausi duomenys rodo, kad pirmą kartą nuo praėjusio dešimtmečio vidurio Jungtinėje Karalystėje darbo neturi 2 mln. žmonių. Todėl vyriausybė siekia, kad pirmiausia būtų samdomi šios šalies piliečiai. Todėl skelbimai, kad ieškoma slaugių, mokytojų, viešbučių darbuotojų ir kitų profesijų, kurias dažniausiai renkasi imigrantai, atstovų, pasirodo tik vietos laikraščiuose. Vyriausybė pranešė, kad jei įmonės šios nuostatos nesilaikys ir įdarbins ne ES piliečius, iš jų gali būti atimta licencija. Be to, įmonėms gresia bauda iki 10 tūkst. svarų už kiekvieną įdarbintą nelegalų asmenį. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad ji neribos į šalį atvykstančių imigrantų skaičiaus, tačiau jie negalės susirasti darbo. Taip žengtas pirmas žingsnis įgyvendinant dar 2007 metais G.Browno duotą pažadą, kad „darbas Didžiojoje Britanijoje - tik britams“.
Profsąjungų įstatymuose draudžiama teikti pirmenybę britams ir priiminėti žmones į darbą nacionaliniu pagrindu. Oficialūs duomenys skelbia, kad nuo 1997 metų imigrantai užima keturias iš penkių naujų darbo vietų. Todėl ir pačios profsąjungos kovoja, kad šalyje būtų apribotas svetimšalių įdarbinimas. Tačiau dažnai skelbimai apie laisvas darbo vietas įdedami į mažai skaitomus laikraščius, todėl retas bedarbis juos perskaito. Profsąjungos teigia, kad iš šalyje buvusių 850 laisvų suvirintojų, metalurgų, elektrinių drabuotojų vietų, nė viena neatiteko britams. Visas vietas užėmė lenkai ir ispanai.
Rekordinis svaro nuosmukis
Rekordiškai dolerio bei euro atžvilgiu nukrito ir svaro kursas. Sausio 20 dieną už svarą buvo galima gauti 126,8066 jenos, 1,0758 euro ir 1,3951 dolerio.
Tokį svaro nuosmukį pirmiausia lėmė vyriausybės sprendimas gelbėti bankus, jiems skiriant 250 mlrd. svarų paramą. Tai jau antras bandymas gelbėti šalies finansų sistemą, kuri nukentėjo labiau nei kitų didžiųjų Europos valstybių.
Didėjanti valstybės skola neigiamai veikia šalies valiutą, ir investuotojai savo žvilgsnius nukreipia kitur. „Siūlau parduoti visus svarus, kiek turite. Su svaru jau baigta ir nebeketinu investuoti į Jungtinę Karalystę nė penso“, - pareiškė George‘o Soroso partneris Jimas Rogersas.
Dar prieš metus svaro ir dolerio santykis buvo 2 su 1, svaro ir euro - 1,3 su 1. Todėl per metus svaro vertė kitų valiutų atžvilgiu nukrito net 20-30 procentų.
