Finansinės informacijos įmonė „IHS Markit“ trečiadienį pranešė, kad jos skaičiuojamas bendras euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), kuriuo vertinamas verslo aktyvumas pramonės ir paslaugų sektoriuose, liepą pakilo nuo 53,1 punkto mėnesiu anksčiau iki 53,2 punkto, užkopęs aukščiausiai per šešis mėnesius.
Indekso pakilimas virš 50 punktų kartelės rodo, kad verslo aktyvumas didėja.
Nors euro zonos ekonomika toliau auga, jos augimo tempas nėra įspūdingas. „Markit“ teigimu, iš dabartinio bendro PMI lygio galima spėti, kad euro zonos ūkio prieaugis trečiąjį ketvirtį, kaip ir ankstesnį ketvirtį, sudarys 0,3 procento.
Indekso pakilimas, kurį visų pirma užtikrino Vokietija – didžiausias euro zonos ūkis, „ypač padrąsina, nes rodo, kad bendras neigiamas Jungtinės Karalystės priimto sprendimo dėl „Brexit“ poveikis regionui iki šiol buvo nedidelis“, pareiškė „Markit“ vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas (Krisas Viljamsonas).
Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje stebimas priešingas vaizdas – bendras PMI šioje šalyje liepą smuko nuo 51,9 punkto mėnesiu anksčiau iki 47,3 punkto, o tai, „Markit“ skaičiavimais, rodo, kad trečiąjį ketvirtį šalies ekonomika smuks 0,4 procento.
„Dar per anksti sakyti, jog ateinančiais mėnesiais indekso rodmenys tebebus tokie pat silpni, taigi galimo nuosmukio mastas tebėra neaiškus“, – pareiškė Ch. Williamsonas.
Tačiau dėl „precedento neturinčio“ mėnesinio indekso smukimo „neabejotinai didėja tikimybė, kad Jungtinę Karalystę ištiks bent nedidelė recesija“, pridūrė jis.
