Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pasiūlė Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) pamažu mažinti tiesiogines išmokas už pieną ir galvijus.
Siūlo keisti tvarką
Anot jo, tada šios krypties ūkiams bus mažesnis šokas – nuo 2013 m. jiems nebus galima mokėti nacionalinių išmokų. Taip didėtų išmokos augalininkystės ūkiams, kuriems valstybė iki šiol mokėjo mažiau.
Lietuva stojimo į Europos Sąjungą sutartyje įsipareigojo iki 2013 m. palengva mažinti papildomas nacionalines išmokas, tačiau ES paramos dalis kasmet didėja 10 proc.
„Pats laikas pradėti kalbėti, kad nacionalinių išmokų 2013 m. nebeliks, ir diskutuoti, kaip teisingai paskirstyti išmokoms skirtus europinius pinigus“, – ŽŪR prezidiumo posėdyje kalbėjo A. Macijauskas. Jis pasiūlė mažinti nacionalines išmokas gyvulių augintojams. „Šie ūkininkai, įpratę prie pinigų srautų, nesugebės prisitaikyti prie naujos tvarkos, kai staiga nieko negaus iš valstybės“, – aiškino viceministras.
A.Macijauskas minėjo, kad augalininkystės ūkiai niekada negaudavo maksimalių nacionalinių išmokų. Jos iki šių metų sudarė 260 Lt už ha, bet žemdirbiai gaudavo tik 99 Lt. O šiemet ši suma gali sumažėti iki 50 Lt. „Tuo tarpu gyvulių ūkiams visada buvo skiriama maksimali išmoka“, – argumentavo A.Macijauskas. Viceministras pabrėžė, kad jo pasiūlymas tėra rekomendacinis, o sprendimą turės priimti ŽŪR.
Gyvulininkai nesutinka
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas mano, kad viceministro pasiūlymas yra teisingas. „Grūdų augintojai šiuo metu išgyvena krizę, todėl būtų teisinga, jei jie gautų didesnes išmokas, o gyvulių ūkiams jos mažėtų“, – mano jis.
Tačiau Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis priminė, kad ŽŪR prieš kelerius metus prioritetine kryptimi pasirinko gyvulininkystę.
„Jeigu pieno kainos bus tokios kaip pernai, mažesnės išmokos dar labiau apsunkins šių ūkių būklę, taip pat visai neapsimokės auginti bulių“, – aiškino jis.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis neabejoja, kad Lietuvos sprendimas labiausiai remti gyvulininkystę buvo teisingas. „Grūdų augintojų ateitis Lietuvoje abejotina, nes kitose šalyse žemė daug derlingesnė, pavyzdžiui, Ukrainoje.Čia derlingumas kelis kartus didesnis nei Lietuvoje“, – kalbėjo V.Juodsnukis.
J.Kraujelis siūlo jau dabar svarstyti, kokiais kriterijais remdamiesi skirstysime ES paramą žemės ūkiui po 2013 m.
ŽŪR prezidiumo dalyviai taip pat ketina įpareigoti valdžios atstovus kuo aktyviau siekti suvienodinti tiesiogines išmokas visoms ES šalims nuo 2014 m., derinti derybines pozicijas su kitomis naujomis ES narėmis.
Sieks didesnių išmokų iš biudžeto
Šiemet iš ES biudžeto tiesioginėms išmokoms išmokėti Lietuvai skirta beveik 900 mln. Lt – 135 mln. Lt daugiau nei pernai. Maksimali nacionalinė paramos dalis galėtų sudaryti 367 mln. Lt. Žemdirbiai viliasi, kad tiesioginėms išmokoms iš šalies biudžeto bus skirta tiek pat kaip ir pernai – 364 mln. Lt. „Nuo pat 2004 m. buvo galima mokėti maksimalias nacionalines išmokas, tačiau niekada to nebuvo, nes valstybė neturėjo (dabar juo labiau neturi) tiek finansinių pajėgumų“, – abejojo ŽŪR norais viceministras.
Manoma, kad valstybė greičiausiai skirs 229 mln. Lt. „Reikėtų prašyti to, kas mums priklauso, ko galime prašyti, o derybos yra derybos, kitaip apkarpys ir tą pasiūlytą sumą“, – mano J.Kraujelis.
Jam pritarė ir ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas. „Liktume nesuprasti žemdirbių, jei atsisakytume be derybų to, kas mums priklauso, – aiškino jis. – Pirmiausia reikia sutarti dėl savo pozicijos, o vėliau derėtis, kiek sutiktume mažinti nacionalinę išmokų dalį – tiek, kiek mažiau lėšų surenkama į biudžetą, ar 10 proc., palyginti su praėjusiais metais. Diskusijų šiuo klausimų nusimato daug.“
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, išmokos už praėjusius metus pasiekė 70 proc. pareiškėjų. Artimiausiu metu jos bus toliau mokamos, o kada su visais žemdirbiais bus atsiskaityta, paaiškės vasario viduryje.
Saulius Tvirbutas
