Degalai brangsta ir brangs. Su šiuo faktu teks neišvengiamai susitaikyti: keisti automobilį, vairavimo, mąstymo, o gal gyvenimo įpročius? Klausimas „Dujos, dyzelinas ar benzinas?“ greitai nebeišgelbės. Pasaulio automobilių pramonė jau pradeda masinę elektromobilių gamybą, o vienam automobiliu važiuoti net didybės manija sergančiam lietuviui greit darysis nepadoru.
Prie dujų įrangos eilės nestovi
Šiaulietis Žydrūnas Mikalauskas, dujų įrangos montavimo firmos savininkas, yra vienas iš nedaugelio lietuvių, besidžiaugiantis kylančiomis benzino kainomis, tiksliau, didėjančiu skirtumu tarp benzino ir dujų kainos. Antradienį už litrą benzino teko pakloti per 4,60, o už litrą dujų – 2,11 lito.
Ž. Mikalauskas tikina, kad važinėti dujomis pigiau nei benzinu. Ir visada, kai tik kainų žirklės padidėdavo, prie dujų įrangą montuojančių firmų nusidriekdavo eilės. Tačiau šiuo metu didelių eilių nėra. „Nes nebėra lietuvių Lietuvoje“,– konstatuoja ponas Žydrūnas.
Jo manymu, ateitis bent jau mieste priklauso dviračiams. „Greitai visi pirks dviračius, nes tai pigiausia transporto priemonė – pats išbandžiau“, – tikina Ž. Mikalauskas.
100 kilometrų už 9 litus
Kylančios degalų kainos menkai jaudina ir kitą buvusį šiaulietį Mindaugą Milašauską, dabar gyvenantį sostinėje, pernai rudenį įregistruoto elektromobilio „E3“ savininką ir kūrėją.
„Honda HR-V“ iš įprasto vidaus degimo į elektra varomą M. Milašauskas perdarė padedant draugams. Ponui Mindaugui ryte tereikia ištraukti laidą iš rozetės ir – į kelią. Savo automobiliu 100 kilometrų jis gali nuvažiuoti už 9 litus. Įprastai tokio benzinu varomo automobilio vairuotojui tektų pakloti penkiskart daugiau – 46 litus.
Lietuvoje šiuo metu registruota apie 20 elektromobilių – jų savininkai ir kūrėjai yra susibūrę į elektromobilių asociaciją. Nors brangstant degalams didėja ir susidomėjimas elektromobiliais, anot M. Milašausko, elektromobilį šiuo metu gali įpirkti tas, kuris gali sau leisti įsigyti naują automobilį iš salono.
Elektromobiliai rieda į Lietuvą
„Įsivaizduoju, kad netrukus nemaža žmonių grupė, nutarusi įsigyti naują automobilį, rinksis elektromobilius, kuriuos jau siūlo didieji gamintojai, kaip “Nissan“, kuri Lietuvos rinkai naująjį elektromobilį ketina pristatyti rudenį“, – prognozuoja M. Milašauskas.
Elektra varomo transporto plėtra Lietuvoje, pašnekovo manymu, bus labai susijusi su infrastruktūros plėtra. „Tarkime, jei nauja Vilniaus valdžia suderintų ir iki 2013-ųjų pastatytų 500 pakrovimo taškų mieste, žmonės visai kitaip pradėtų galvoti apie elektromobilius“, – sako pašnekovas.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Anglijos Londono municipalitetas vykdo užterštumo mažinimo programą, pagal kurią kompensuoja 5000 svarų elektromobilio kainos jo savininkui, stato daug elektromobilių pakrovimo taškų, atleidžia nuo įvažiavimo į miestą mokesčių. Londono gatvėmis šiuo metu važinėja apie 1000 elektromobilių.
Automobilių komunos ir socialiniai tinklapiai
Turintiems mažesnes pajamas tautiečiams M. Milašauskas patartų rinktis ekonomiškesnės klasės automobilius ar po miestą važinėti motoroleriais bei motociklais, kurie Lietuvoje dar nėra paplitę dėl vairavimo kultūros keliuose.
„Manau, greitai atsiras netikėtų sprendimų, kokius siūlo Kinijos ar Indijos gamintojai – pakankamai greitas ir saugus dengtas motoroleris, netradicinės komponuotės automobiliai“, – netolimą ateitį prognozuoja pašnekovas.
Vienas iš tradicinių taupymo būdų – dujų įranga automobiliams, kitas – kooperacija.
Kai kuriose gerokai turtingesnėse už Lietuvą šalyse kuriasi automobilių komunos, kai kaimynai tarpusavyje susitaria, kaip naudosis automobiliu, kokiu maršrutu važiuos. Nors kiekviena šeima turi po automobilį, tačiau penkios šeimos organizuotai, pagal grafikus naudojasi trimis automobiliais – tai tarpinis variantas tarp nuosavo ir viešojo transporto, gerokai sumažinantis automobilių priežiūros, draudimo, eksploatacijos kaštus.
„Pavyzdžiui, iš Kauno į Vilnių kasdien važinėja po tūkstantį žmonių. Galėtų būti sukurtas internetinis puslapis, komuna ar socialinis tinklapis – tokia sistema smarkiai optimizuotų kelionės kaštus“, – sako M. Milašauskas.
Skurdi šalis su daug visureigių
„Lietuviai visada daug skundėsi, bet netaupė“, – įsitikinęs Rimantas Rudzkis, banko analitikas. Jis pataria tautiečiams pagaliau susiprasti, kad mes benzinui išleidžiame per daug pinigų ir stengtis važinėti kuo taupesnėmis priemonėmis.
„Plika akimi atlikus Lietuvos automobilių statistiką, mes nė iš tolo nepanašūs į taupius austrus ar vokiečius. Nors mūsų atlyginimas penkis– šešis kartus mažesnis, pas mus visureigių procentas yra gerokai didesnis, negu turtingose šalyse. Susidaro įspūdis, kad pas mus vietoje racionalaus skaičiavimo pakankamai daug didybės manijos“, – tikina pašnekovas.
Antra, anot R. Rudzkio, vis dar nepakankamai išnaudojamas viešasis transportas – automobiliai stovi kamščiuose, o juose sėdi po vieną ar du žmones. Banko analitikas siūlytų jei ne taikyti, tai bent prisiminti kitų šalių pavyzdžius, kai per naftos krizę Singapūre buvo įvestos baudos už važiavimą automobilyje vienam.
Valstybė, anot R. Rudzkio, turėtų imtis mokesčių mažinimo. Ekonomistas teikė pasiūlymą mažinti akcizą degalams, bet buvo neišgirstas. „Pas mus akcizas benzinui didesnis, negu ES minimumas – manau, kad tai yra klystkelis jau vien todėl, kad esame Europos pakraštys ir pas mus didžiausios paskatos kontrabandai“, – sako R. Rudzkis.
Galimybių skatinti eletromobilių įsigijimą banko analitikas teigia nematantis, nes reikia mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Vienok galima mąstyti apie įstatymus, leidžiančius mieste mažesnių išmatavimų automobiliams mažiau mokėti už jų statymą.
Galima pasinaudoti ES parama
Europos Parlamento narys,Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Zigmantas Balčytis tikina priešingai – reikia skatinti elektromobilių plėtrą, tik naudojantis Europos Sąjunga (ES) parama. Anot Z. Balčyčio, Europos Parlamentas praėjusiais metais priėmė rezoliuciją dėl elektrinių transporto priemonių, kuria ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti elektra varomų transporto priemonių plėtrą.
Europarlamentarų nuomone, Europos Komisija turėtų finansuoti mokslinius tyrimus, kurie leistų atpiginti elektromobilius ir jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą, o valstybės narės turėtų paskatinti šią sritį, pavyzdžiui, per viešuosius pirkimus pasirinkdamos elektrines transporto priemones viešajam transportui ar kitiems valstybės transporto poreikiams tenkinti.
Neseniai Danija, pasak Z. Balčyčio, pasinaudojo ES parama ir gavo 2 milijonų eurų paramą elektromobilių išbandymui realiomis sąlygomis. „Lietuva turėtų pasinaudoti šiuo pavyzdžiu. Lyderystės šioje srityje turėtų imtis valstybė ir Lietuvos mokslo institucijos“, – sako europarlamentaras.
ES yra priimtas sprendimas iki 2050 metų pereiti prie efektyviai energiją naudojančios ir darnios transporto sistemos, kuri į aplinką beveik neišmestų anglies dioksido. „Todėl artimiausius dešimtmečius bus vykdoma sparti hibridinių ir vien elektra varomų automobilių plėtra, tuo pačiu skatinant tolimesnį mokslinį progresą, ieškant naujų benzino ar dyzelinio kuro alternatyvų. Tikimasi, kad būtent naujų technologijų pritaikymas gali padėti Europos automobilių pramonei išlikti konkurencinga“, – tikina Z. Balčytis.
Užsienio patirtis
Britai kooperuojasi
Andrius Užkalnis, Londone gyvenantis žurnalistas ir rašytojas, pasakoja apie tai, kad Britanijoje degalų kainos jau pasiekė anksčiau neįsivaizduojamą lygį – 1,3, kai kada 1,4 svaro už litrą (5,11 – 5,51 Lt), tačiau ne tik dėl pasaulyje pabrangusios naftos.
Praėjusiais metais britų vyriausybė, kovodama su ekonomikos krize, į rinką metė niekuo nepadengtų pinigų masę, ir svaras neteko ketvirčio savo istorinės vertės. Tai reiškė ne tik tai, kad Britanijos turistai už savo svarus gauna mažiau eurų, rupijų ar dolerių, važiuodami atostogų, bet ir tai, kad nafta, kurios kaina visame pasaulyje skaičiuojama doleriais, anglams pasidarė brangesnė. Tai atsiliepė ir benzino kainoms degalinėse.
Tie, kurie keliauja automobiliu tik į parduotuvę vieną kartą per savaitę ir veža vaikus į teatro būrelio repeticiją ar teniso treniruotę, nepatenkinti bamba, bet jiems išlaidų padidėjimas prilygsta poros vyno butelių per mėnesį kainai.
Tačiau tiems, kurie kiekvieną dieną važinėja į darbą didelius atstumus (o kai kada benziną pilasi du šeimos nariai), toks kainų padidėjimas kartais reiškia papildomus du ar tris šimtus svarų per mėnesį. Fiksuotame šeimos biudžete, kur pajamos nedidėja, tokių papildomų pinigų paprasčiausiai nebėra iš kur paimti, nebent šeima atsisakytų atostogų arba pereitų prie žymiai pigesnių maisto produktų, arba atidėtų naujus įsigijimus.
Kaip anglai bando sutaupyti degalų sąskaita?
„Pirmasis pasirinkimas yra automobilio keitimas taupesniu modeliu, tačiau žmonės, važinėjantys dideliais atstumais, dažniausiai jau turi pasirinkę taupų automobilį ir optimizuoti jiems nebėra ką“, – teigia A. Užkalnis. O elektriniai arba pusiau elektriniai automobiliai, kuriems išlaidos kurui žymiai mažesnės ir kurie dažnai būna atleisti nuo kelių mokesčių, yra pakankamai brangūs – juos dažniausiai gali sau leisti įsigyti būtent tie, kuriuos padidėjusios kuro kainos mažiausiai jaudina.
Tad, anot pono Andriaus, belieka išbandytas būdas – kai įmanoma, keliauti kartu. Pakeleivius anglai susiranda kartais per pažįstamus darbe, o kartais internete.
Danija taupo dėl ekologijos
„Danijoje sunku taupyti kurą: darbas dažniausiai pasiekiamas tik mašina, vaikus neretas vežioja į darželį, apsipirkti be mašinos – irgi problema. Danai neturi problemos dėl provincijos apgyvendinimo: čia gausu vienkiemių, senovinių fermų. Bet be mašinos tokia romantika kaime neįmanoma,“ – rašo Danijoje gyvenanti buvusi šiaulietė Kristina Čepukaitytė – Nielsen.
Tačiau ir danai seniai kalba apie kuro taupymą – tačiau labiau dėl „žalių“ sumetimų. Čia patogu važiuoti dviračiu, išplėtotas tarpmiestinis transportas traukiniais, deja, vis sudėtingiau naudotis autobusais.
Neseniai Danijos Eismo ministerija pradėjo „žaliąją“ kampaniją. Tam pasirinko lenktynininką Kasperą Elgordą, kuris visoje šalyje skaito paskaitas, kaip taupyti kurą. Specialiai kampanijai sukurtame internetiniame puslapyje galima apskaičiuoti savo mašinos ekonomiškumą, pažiūrėti filmuką apie kuro taupymą.
Neseniai bendrovė „Better Place“ kartu su kompanija “Renault“ Kopenhagoje atidarė pirmąjį savo centrą Europoje, kuriame lankytojai gali išbandyti aplinką tausojančio mobilumo sprendimus ir užsisakyti elektromobilį “Renault Fluence Z.E.“, kurio kaina Danijoje prasideda nuo 27 496 eurų.
Pavyzdžiui, vairuotojams, kurie per metus nuvažiuoja daugiau negu 40000 km, siūlomas 399 eurų per mėnesį kainuojantis paslaugų paketas, kuris „Renault Fluence Z.E.“ su keičiamu akumuliatoriumi vairuotojams suteikia neribotą galimų nuvažiuoti kilometrų skaičių visoje Danijoje.
Paryžius kuria elektromobilių nuomos sistemą
Paryžiuje šiemet pradės veikti elektromobilių nuomos sistema „Autolib“, paryžiečiams suteiksianti progą nuomotis 3 tūkstančius automobilių, kuriems mieste numatyta 700 stovėjimo vietų, dar 300 – Prancūzijos sostinės priemiesčiuose.
Paryžiečiui tereikės kartą nueiti į vieną iš 75 aptarnavimo punktų, parodyti vairuotojo pažymėjimą ir palikti banko rekvizitus.
Tokia paslauga, manoma, bus itin populiari mieste, kuriame daugiau nei pusė gyventojų neturi nuosavų automobilių dėl to, kad jie šiame mieste kelia daugiau problemų nei teikia naudos.
Nijolė KOSKIENĖ
