Susitikęs su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais R. Masiulis pirmiausia paragino verslininkus ieškoti dialogo su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, nes pastarosios yra pasirengusios finansiškai – 200 tūkst. eurų – artimiausiais metais prisidėti prie naujų skrydžių atsiradimo Palangos oro uoste.
Ministras pabrėžė ir kitą svarbų momentą – Palangos oro uostas balansuoja ties nuostolingos veikos riba, tad greitu metu tikėtis išsvajotų krypčių būtų sudėtinga.
Remiantis Lietuvos oro uostų prognozėmis, iki 2030 metų Palangos oro uostas geriausiu atveju aptarnaus 400 tūkst. klientų, tad jų skaičius veikiausiai kils tik ketvirtadaliu. Vilniaus oro uostas jau greitai pasieks 5 mln. ribą, Kaunas jau aptarnauja beveik 1,2 mln. keleivių.
Kitais metais Palangos oro uostas ruošiasi atsinaujinti – bus remontuojamas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas. Tam reikės 12 mln. eurų.